Nevarėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Nevarėnai
   H-Nevarenai.jpg   
Nevarėnai, Telšių raj., tvenkinys.JPG
Poilsio parkas

Nevarėnai
Koordinatės:56°06′22″N 22°17′13″E / 56.106°N 22.287°E / 56.106; 22.287 (Nevarėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Nevarėnų seniūnija
Gyventojų: 494 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Nevarė́nai
Kilmininkas: Nevarė́nų
Naudininkas: Nevarė́nams
Galininkas: Nevarė́nus
Įnagininkas: Nevarė́nais
Vietininkas: Nevarė́nuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: NevarėnaiVikiteka

Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėne, 16 km į šiaurę nuo Telšių, prie kelio TelšiaiMažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1785 m. (su varpine)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Nevarėnų vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Nevarėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-88085)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Pro miestelį prateka Burbesio upė.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png TIRKŠLIAI – 19 km
Kanteniai – 5 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Juozapavas – 5 km
Gaudikaičiai – 13 km
TELŠIAI – 16 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Nevarėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Nevarėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Minimi nuo XIII a., Viduramžiais priklausė Ceklio žemei, iki 1559 m. priklausė Ldk Telšių dvarui. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti po maro miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.

Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį.

1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.

Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. patvirtintas Nevarėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Nevarėnų valsčiaus centras ?
19201950 m. Telšių apskritis
19501995 m. Nevarėnų apylinkės centras Telšių rajonas
1995 Nevarėnų seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m. 1867 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1940 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6]
169 169 513 560 456 550 422 362
1979 m.sur.[7] 1980 m. 1986 m. 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
377 380 444 546 659 552 494 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šnekta

Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją 1975 m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+5001-421=4580 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 7% (+349-0=349 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+322-362=-40 wiki spaudos ženklai).