Nevarėnai
Nevarėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Poilsio parkas | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Telšių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Telšių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Nevarėnų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 494 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | NevarėnaiVikiteka |
Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėne, 16 km į šiaurę nuo Telšių, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1785 m. (su varpine) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Nevarėnų vidurinė mokykla |
Nevarėnų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-88085) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Pro miestelį prateka Burbesio upė.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
TIRKŠLIAI – 19 km Kanteniai – 5 km |
|||||||||||
|
Juozapavas – 5 km | ||||||||||
Gaudikaičiai – 13 km TELŠIAI – 16 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Nevarėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Minimi nuo XIII a., Viduramžiais priklausė Ceklio žemei, iki 1559 m. priklausė Ldk Telšių dvarui. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti po maro miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.
Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį.
1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.
Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. patvirtintas Nevarėnų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Nevarėnų valsčiaus centras | ? |
1920–1950 m. | Telšių apskritis | |
1950–1995 m. | Nevarėnų apylinkės centras | Telšių rajonas |
1995– | Nevarėnų seniūnijos centras | Telšių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||||
1859 m. | 1867 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1940 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
169 | 169 | 513 | 560 | 456 | 550 | 422 | 362 | ||
1979 m.sur.[7] | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
377 | 380 | 444 | 546 | 659 | 552 | 494 | - | ||
| |||||||||
|
Šnekta
Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją 1975 m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.
Šaltiniai
- ↑ Nevarėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Невораны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 410 psl. (rus.)
- ↑ Nevarėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Nevarėnai loadmap.net
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Nevarėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 424 psl.
- Nevarėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 210 psl.
- Nevarėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 137 psl.
- Невораны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 410 psl. (rus.)
- Nevarėnai: istorija ir dabartis. - Vilnius: Homo liber, 2006. - 85 p.: iliustr. - ISBN 9955-716-14-2
|