Nigeris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republique du Niger
Nigerio vėliava Nigerio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Nigeris žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Niamėjus
Didžiausias miestas Niamėjus
Valstybės vadovai Mamadou Tandžia
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
1 267 000 km² (21)
0,02 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
15 844 134 (65)
12.51 žm./km² (172)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
12,23 mlrd. $ (133)
1000 $ (175)
Valiuta CFA frankas
Laiko juosta UTC+1
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1960 m. rugpjūčio 3 d.
Valstybinis himnas Nigerio himnas
ISO kodas NE
ISO3 kodas NER
ISO skaitmeninis kodas 562
FIPS kodas NG
GeoName kodas 2440476
Interneto kodas .ne
Šalies tel. kodas 227
Commons-logo.svg Vikiteka: NigerisVikiteka

Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Nigerio istorija

Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybiniai miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).

Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė Sahelio civilizacijai, ir ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. aukštą kultūrą sukūrė hausai (jų teritorijos apėmė ir dab. Nigerijos šiaurinę teritoriją). Hausų valstybės (Gobiras, Kacina, Kanas, Zamfara) ir kiti apėmė tiek šiaurės Nigerijos, tiek pietų Nigerio teritorijas. XI-XIV a. hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.

Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė Malio, vėliau Songajaus valstybėms. Rytinėje dalyje prie Čado ežero susikūrė Kanemo, Bornu valstybės.

XVIII a. pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo fulbių džihadas ir fulbiai sukūrė čia Sokoto kalifatą, apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.

XIX ir XX a. sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo padalinti tarp Prancūzijos Vakarų Afrikos ir Britų Šiaurės Nigerijos, tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. 1960 m. jis išsikovojo nepriklausomybę iš Prancūzijos.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Nigerio politinė sistema

Nuverstasis Nigerio prezidentas - Mamadou Tandžia (Mamadou Tandja)

Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1960 m. tapo Hamanis Dioris. 1974 m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento įtarimų korupcija. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas Seinis Kunče, kuris padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties 1987 metais.

Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas Ali Saibo, kuris išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus bei paskelbė naują konstituciją. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujo režimo ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams bei žlugo 1990 m. Buvo išleista nauja konstitucija, laikomi atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.

 Stalewarning.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį šabloną.

Dabartinė leidžiamoji valdžia priklauso septynioms partijoms. 2004 m. buvo perrinktas prezidentas Mamadou Tandžia, o Hama Amadou dar kartą paskirtas ministru pirmininku. Mahameinas Ousmanas buvo perrinktas į Nacionalinės Asamblėjos (Nigerio parlamento) prezidento postą.

2010 m. vasario 19 d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu nuverstas prezidentas Mamadou Tandžia. Valdžia užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Nigerio departamentai

Niger departments named (colors).png

Nigeris yra suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 aplinkinius rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.

Departamentai ir sostinės rajonas:

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Nigerio geografija

Nigerio vaizdas iš kosmoso.

Nigeris yra Vakarų Afrikos valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno. Nigerio teritorija driekiasi palei ribą, skiriančią Saharos dykumą ir Afrikos į pietus nuo Saharos regioną. Geografinės šalies koordinatės yra 16 laipsnių šiaurės ilgumos ir 8 laipsniai rytų platumos. Šalies plotas – 1 267 000 kvadratinių kilometrų. Vanduo užima 300 kvadratinių kilometrų plotą. Pagal plotą, Nigeris yra beveik 20 kartų didesnis už Lietuvą ir užima 22-ą vietą pasaulyje. Nigerio plotas panašus į Angolos.

Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su Nigerija (1 497 km), paskui seka rytinė siena su Čadu (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su Alžyru (956 km) ir Maliu (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su Burkina Fasu (628 km) ir Beninu (266 km) pietvakariuose bei Libija (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Nigerio subtropinis klimatas daugiausia labai šiltas ir sausas. Didelę dalį šalies ploto užima dykuma. Piečiausiuose šalies regionuose, Nigerio upės baseino pakraštyje, vyrauja atogrąžų klimatas. Reljefas daugiausia sudarytas iš dykumos lygumų bei smėlio kopų. Pietuose plyti savana, o šiaurėje iškilusios kalvos.

Žemiausias taškas yra Nigerio upė, kuri yra pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė – Monts Bagzane, kurios aukštis yra 2 022 metrai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nigerio ekonomika

Niamėjus - Nigerio sostinė ir ekonomikos centras.

Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos indeksų sąraše. Nigeris – Afrikos į pietus nuo Saharos šalis, neturinti išėjimo į jūrą. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje urano klodų panaudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamos įtakos turi besikartojantys sausrų periodai, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) bei sumažėjusi tarptautinės rinkos urano paklausa.

Nigeris priklauso Vakarų Afrikos pinigų sąjungai, kurios visos aštuonios valstybės narės naudojasi bendra valiuta, CFA franku, bei vienu Vakarų Afrikos valstybių centriniu banku (BCEAO).

2000 m. gruodžio mėn. Nigeris įgijo teisę gauti padidintą skolos sušvelninimą pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą bei pasiekė susitarimą su Fondu dėl Skurdo mažinimo ir augimo programos (PRGF). Skolos sušvelninimo dėka sumažinami Nigerio metinės skolos aptarnavimo mokesčiai ir taip sukuriama lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, ŽIV ir AIDS prevencijai, kaimiškosios vietovės infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, siekiančioms mažinti skurdą. 2005 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkio plėtros perspektyvos yra naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių eksploatacija: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Nigerio demografija

Hausų etninė grupė yra didžiausia Nigeryje (65 %).

Daugiausiai Nigeryje hausų ir songajų etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį Nigerijos gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir Malio regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir gurmančiai, yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: fulaniams, tuaregams, kanuriams, arabams bei tubu genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų bei žemdirbių.

Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginamai aukštas – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra bei maisto nepriteklius. Organizacijos Gelbėkime vaikus duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausiai kūdikių: vienai moteriai gimsta 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerijos gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996 m. iki 2003 m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų - 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta musulmoniškose mokyklose medresose.

Dauguma Nigerio gyventojų – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta animizmą (15 %), protestantiškąją bei katalikiškąją krikščionybę (5 %). Šalyje taip pat auga Jehovos liudytojų gretos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1988 m. ir 2012 m.
1988 m. 2001 m.sur. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
7 251 626 10 790 352 12 628 754 13 044 972 15 844 134

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Nigerio kultūra

Mečetė sostinėje Niamėjuje.

Nigeris – Sahelio kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra yra glaudžiai susijusi su Islamo tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš Islamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai, šalies sotinėje Niamėjuje įkurtas regioninis centras, kurio tikslas yra užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: