Nijolė Ambrazaitytė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nijolė Ambrazaitytė
Nijolė Ambrazaitytė (1939).jpg

Gimė 1939 m. vasario 21 d. (80 m.)
Lazdijų rajone, Burokų kaime

Veikla
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.

Nijolė Ambrazaitytė (g. 1939 m. vasario 21 d. Burokų kaime Lazdijų r. - 2016 m. lapkričio 26? d. Vilniuje) – operos ir kamerinė dainininkė, dainavimo pedagogė. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė.

Turinys

Sibiro tremtyje

Nijolės tėveliai ieškodami darbo ir norėdami įsikurti atvyko į Lazdijų rajoną. Tėvelis įsidarbino muitinėje. Jis buvo kilęs nuo Raseinių rajone esančio neturtingo Rakavos kaimo, o mamytė - iš Raitininkų kaimo, taip pat iš Raseinių apylinkių.

3 mėn. amžiaus Nijolę seneliai pasiėmė iš Burokų kaimo ir augino Raitininkuose. Tai laikotarpis, kupinas laimingų, nuostabių prisiminimų, kai seneliai išmokė ne tik prie namų auginti gėles, bet ir kruopštumo, meilės darbui. Augo be tėvo ir mamos, todėl seneliai atstojo tėvus. Ūkis buvo pilnas įvairių gyvulių. Svirnas braškėte braškėjo nuo kaimiškų produktų įvairovės.

Laimingos vaikystės dienos tęsėsi iki 1948 m., kai seneliai kartą sugalvojo pasisvečiuoti pas savo dukterį Raseiniuose. Besisvečiuojant šiltą gegužės 22 d. ir nieko neįtariant 3 valandą nakties namas buvo apsuptas ginkluotų kareivių. Nesuprasdami kas gi įvyko, dar bandyta įtikinti kareivius, kad tai klaida. Tačiau nekaltumo įrodyti nepavyko. Į senelius niekas nekreipė dėmesio, jie galėjo važiuoti į savo Raitininkus. Bet lemiamu momentu buvo apsispręsta laisva valia važiuoti į tremtį paskui išvežamą dukters šeimą. Kartu pasiman ir Nijolę. Taip visus 8 žmones susodino į sunkvežimį, nuvežė į Viduklės geležinkelio stotį ir ten užkalė vagone Nr. 97921.

Po ilgos kelionės traukinys atsidūrė Krasnojarsko miesto prieplaukos barakuose, o kiek vėliau išlaipino už poliarinio rato ant apsnigto Jenisiejaus kranto ilgiems 9 metams. Tai buvo arti šiaurės ašigalio, kur pragariškas šaltis ir amžinasis įšalas. Aplink driekėsi Krasnojarsko krašto Taimyro Dolgano-Nenecko ir Evenkų nacionalinės apskritys. Apie tai aprašytia knygoje "Virš manęs poliarinė pašvaistė".

Sugrįžus į Lietuvą

Per stebuklą išlikę gyvi, Nijolė su giminėmis 1957 m. grįžo iš tremties į Lietuvą.

Pradėjo lankyti tą pačią vidurinę mokyklą, iš kurios I klasės buvo ištremta. 1959 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą.

Kadangi nuo pat mažens Nijolė Ambrazaitytė mėgo dainuoti aplinkinių paskatinta stojo ir išlaikiusi didelį konkursą buvo priimta į Valstybinę konservatoriją. Mokėsi sėkmingai solinio dainavimo, o po baigimo 1966 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, buvo priimta į Akademinį operos ir baleto teatrą.

Scenoje ji dainavo operų mecosoprano partijas. Dalyvavo keliuose tarptautiniuose vokalistų konkursuose, laimėjo diplomų ir premijų.

Ji ruošė solines programas ir surengė apie tūkstantį įvairių koncertų, sukūrė apie 30 vaidmenų operose, surengė per 300 solinių koncertų. Lietuvos radijo kūrinių studijoje įrašė 8 plokšteles. Su įvairiais orkestrais atliko alto partijas stambiuose kūriniuose.

Artistė buvo 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų Seimo narė.

Visuomeninė veikla

1988 m. ji buvo išrinkta Vilniaus tremtinių bendrijos kultūros pirmininke, pradėjo dalyvauti Sąjūdžio veikloje.

Įvertinimai

  • 1998 m. - apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
  • 2000 m. - apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu

Bibliografija

2005 m. išleido atsiminimų knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“,

2009 m. – knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai“.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: