Nikolajus Prževalskis
Nikolajus Prževalskis (gimė 1839 m. balandžio 12 d. Kimborove, Smolensko sritis – mirė 1888 m. lapkričio 1 d. Karakole, Kirgizija) – rusų keliautojas, geografas. Sankt Peterburgo MA garbės narys (1878 m.). Generolas majoras (1886 m.).
Biografija
1863 m. baigė Generalinio štabo akademiją Sankt Peterburge. 1864-1867 m. dėstė geografiją ir istoriją Varšuvos junkerių mokykloje. Rusijos geografų draugijos narys (1886 m.). Padedamas rusų geografo P. Semionovo-Tian-Šanskio, Nikolajus Prževalskis surengė 5 ekspedicijas: 1867-1869 m. į Usūrio kraštą, 1870-1873 m. į Mongoliją, Kiniją ir Tibetą (ilgiausia nukeliavo ~12000 km), 1876-1877 m. į Sindziangą ir prie Lobnoro ež., 1879-1880 m. į Nanšaną, Kunluną, Tibetą ir Gobio dykumą, 1883-1885 m. per Gobio ir Alšano dykumas į Tibetą, po to per Takla Makano dykumą prie Isyk Kulio ežero.
Kelionės
Per visas ekspedicijas nukeliavo per 33 200 km, atrado ir aprašė Vidurio Azijos kalnagūbrius (Kunluno ir Nanšano kalnuose): Altintago, Arkatago (Prževalskio), Burban Budaišano, Ulan Darbano ir kt., patikslino Tibeto kalnyno šiaurines ribas, aprašė apkeliautų kraštų gamtą ir gyventojus, apibūdino Vidurio Azijos klimatą. Surinko 15–16 tūkst. egz. herbariumą (iš viso ~1700 rūšių, iš kurių 218 rūšių aprašytos pirmą kartą), zool. kolekciją (>7500 egz.; aptiko ir aprašė laukinį dvikuprį kupranugarį ir Prževalskio arklį), mineralų kolekciją.
Knygos
Parašė knygas:
- Kelionė po Usūrio kraštą (Putešestvie v Ussurijskom krae 1870),
- Mongolijos ir tangutų šalis (Mongolija i strana tungutov 2 t. 1875-1876),
- Nuo Kuldžios už Tian Šanio ir iki Lobnoro (Ot Kul'dži za Tjan'-Šan i na Lobnor 1878),
- Iš Zaisano per Chami į Tibetą ir į Geltonosios upės aukštupį (Iz Zajasana čerez Chami i Tibet i na verchov'ja Želtoj reki 1883),
- Nuo Kiachtos į Geltonosios apės ištakas (Ot Kjachty na istoki Želtoj reki 1888).
Nikolajaus Prževalskio vardu pavadinta keletas geogr. objektų, augalų ir gyvunų rūšių. [1]
Šaltiniai
- ↑ Nikolajus Prževalskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre–Reu). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. - 220 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||