Niujė
| |||||
Valstybinė kalba | niujiečių, anglų | ||||
Sostinė | Alofis | ||||
Didžiausias miestas | Alofis | ||||
Valstybės vadovai | Elžbieta II Toke Talagi | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
260 km² (184) nežymus | ||||
Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
1 556 (191) 5.98 žm./km² (175) | ||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2003 (progn.) 0,00 mlrd. $ (192) 5800 $ (94) | ||||
Valiuta | Naujosios Zelandijos doleris | ||||
Laiko juosta | UTC-11 | ||||
Nepriklausomybė |
|||||
Valstybinis himnas | Niujės himnas | ||||
ISO kodas | NU | ||||
ISO3 kodas | NIU | ||||
ISO skaitmeninis kodas | 570 | ||||
FIPS kodas | NE | ||||
GeoName kodas | 4036232 | ||||
Interneto kodas | .nu | ||||
Šalies tel. kodas | +683 | ||||
Vikiteka: | NiujėVikiteka |
Niujė (angl. Niue) – tai koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.
Istorija
Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa.[2] Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.[3]
1774 metais Dž. Kukas pamatė Niujės salą, tačiau joje neišsilaipino, ir pavadino ją laukine sala (Savage Island). 1846 m. į salą atvyko Londono misionierių draugija. XIX a. antrojoje pusėje sala tapo Britanijos protektoratu, bet 1901 m. salą užėmė Naujoji Zelandija. 1974 m. Naujosios Zelandijos parlamentas suteikė Niujei savivaldą.
Politinė sistema
Pagal Niujės konstitucinį aktą, priimtą 1974 m., šalies vadovai yra Naujosios Zelandijos vadovai, t. y. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir Naujosios Zelandijos general-gubernatorius. Praktiškai, valdžią kontroliuoja ministrų kabinetas – Niujės premjeras ir trys kiti ministrai. Visi ministrai priklauso Niujės asamblėjai – įstatymų leidybos organui.
Asamblėją sudaro 20 demokratiškai renkamų narių: 14 renkami atskirai kaimų bendruomenėse, o likę 6 yra renkami po vieną iš keleto bendruomenių. Rinkėjai privalo turėti Naujosios Zelandijos pilietybę, gyventi Niujės saloje bent 3 mėnesius, o kandidatai – bent 12 mėnesių. Asamblėjos pirmininkas renkamas iš asamblėjos narių.
Geografija
Niujė yra Ramiojo vandenyno pietuose, į rytus nuo Tongos. Sala yra 19° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos. Tai yra viena didžiausių koralinių salų. Koraliniai rifai apsupa salą.
Klimatas
Alofis, Niujė klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Rekordinė aukščiausia °C | 38 | 38 | 32 | 36 | 30 | 32 | 35 | 37 | 36 | 31 | 37 | 36 | 38 |
Vidutinė aukščiausia °C | 28 | 29 | 28 | 27 | 26 | 26 | 25 | 25 | 26 | 26 | 27 | 28 | 27 |
Vidutinė žemiausia °C | 23 | 24 | 24 | 23 | 22 | 21 | 20 | 20 | 21 | 21 | 22 | 23 | 22 |
Rekordinė žemiausia °C | 20 | 20 | 20 | 14 | 15 | 13 | 11 | 11 | 15 | 15 | 11 | 17 | 11 |
Krituliai cm | 26 | 25 | 30 | 20 | 13 | 8 | 9 | 10 | 10 | 12 | 14 | 19 | 207 |
Duomenys: Weatherbase[4] 2009-08-03 |
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Niujės ekonomika
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Niujės demografija
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m. | ||||||
1991 m. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2006 m. | 2012 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
2 239 | 1 788 | 1 730 | 1 679 | 1 556 | ||
| ||||||
|
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Niujės kultūra
Kita informacija
- Niujės ryšiai
- Niujės transportas
- Niujės karinės pajėgos
- Niujės tarptautiniai santykiai
- Niujės šventės
Šaltiniai
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ Encyclopedia Britannica, "Niue"
- ↑ ibid
- ↑ "Weatherbase: Historical Weather for Alofi, Niue." Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2009-08-03.
|
|