Niujorko lietuvių radijo laidos

Įvadas

JAV lietuvių radijo laidų programų turinys - lietuviška muzika, paskaitėlės ir pokalbiai Lietuvos kultūros temomos, lietuviškų parapijų ir politinės žinios.

Niujorkas

1928 m. Brukline (Brooklyn, Niujorkas) pradėta transliuoti lietuviška Juozo Ginkaus radijo valandėlė; transliuota iki 1956 m.

1941 m. Niujorke pradėta transliuoti lietuviška Jokūbo Stuko radijo valandėlė „Lietuvos atsiminimai”.

Ročesteris

1949 m. rudens vakarą Ročesteryje, susirinkus į Mocejūno restoraną grupelei senosios kartos ir naujai atvykusių lietuvių, besikalbant įvairiais klausimais, kilo mintis steigti lietuvių radijo valandėlę.

Juozas Braknis, tada žinomas pirmosios bangos fotografas, pasakęs: „Jūs esate smarkūs vyrai, gerai išmokslinti, tai organizuokite, mes, biznieriai, padėsime”. Ir jie žodį ištesėjo. Tie senieji lietuviai verslininkai buvo pirmieji rėmėjai.

Organizacinį darbą apsiėmęs Henrikas Žemelis, padedamas kun. Prano Valiukevičiaus, apvažinėjo kaimyninius verslininkus ir visus kitus, iš kurių tikėjosi gauti piniginės paramos. Kun. P. Valiukevičius itin mokėjo paveikti tuos, kurie dar abejojo paremti lietuvišką radiją.

Kai organizaciniai pasiruošimo darbai buvo atlikti, pasirašyta sutartis su radįjo stotimi WRNY. Sutartį pasirašė kun. P. Valiukevičius.

1950 m. vasario 16 d., 10:30 val. ryte, pirmą kartą Ročesteryje radijo bangomis nuskambėjo Lietuvos himnas, lietuviškos dainos. Tai buvo tikrai jaudinantis momentas. Vėliau ši laida buvo pavadinta „Dainos aidas”.

Atidaromąjį žodį pasakė, tuo laiku lietuvių tarpe buvęs labai populiarus, JAV senatorius Kenneth Keating. Pirmojo pusvalandžio pranešėjai buvo Anna Valiuk-Valiukevičiūtė, kun. Pranas Valiukevičius ir Henrikas Žemelis.

Ročesterio lietuviai jautriai išgyveno lietuviškos radijo valandėlės atsiradimą. Programos tuo laiku klausydavosi visi - net restoranuose išjungdavo kitas radijo programas ir televizija. Kad radijo valandėlė greitai buvo tapusi Ročesterio lietuvių gyvenimo centru, galima spręsti iš to, jog kai buvo surengtas pirmas tos valandėlės vakaras — susirinko tiek žmonių, kad nebetilpo parapijos salėje.

Bet, kaip paprastai atsitinka, ir didžiausių naujovių įspūdis ilgainiui apdyla. Keitėsi valandėlės vedėjai, rėmėjai, o ją išlaikyti darėsi vis sunkiau.

Tada iš privačių rankų jos išlaikymą perėmė įsisteigęs Radijo klubas, kaip visuomeninė organizacija. Nepaisant sunkumų (pvz. reikalo šešis kartus surasti naują radiofoną) ir pasitaikiusių laikinų finansinių negalavimų, valandėlės gyvavimą sėkmingai pratęsė.

Ir štai jau 53 metai, Ročester ir apylinkės lietuviai sekmadienio rytais girdi radijo bangomis atneštą pasisveikinimą: „Labas rytas, mieli klausytojai! Vėl girdite Ročesterio lietuvių radįjo programą "Dainos aidą".

Šios ėkmingos organizacijos — Radijo klubo pirmininkais buvo: plk. Pranas Saladžius, Petras Armonas, Pranas Puidokas, Aleksandras Gečas, Vitolis Litvinas, Danutė Krokytė, Raimundas A. Kiršteinas.

Ročesterio lietuvių radijo valandėlė nuo pat įsisteigimo dienos pasirinko kitokį pobūdį, negu Amerikoje buvo įprasta. Nors pirmaisiais metais ji ir laikėsi iš verslo skelbimų, jos programa buvo skirta lietuviškiems reikalams, o vėliau, keičiantis sąlygoms ir radijo stotims, skelbimai iš viso iškrito ir valandėlė atsistojo grynai lietuviškų reikalų sargyboje.

Programas parengia ir praveda nemažai vedėjų, kurie — kiekvienas savaip, skirtingai — pasireiškia. Laidų turinys ir jų kokybė priklauso nuo programų vedėjų skonio, sugebėjimo tekstus paruošti, muziką parinkti, priderinti ir visa tai tinkamai perduoti. Tuo būdu radijo valandėlės darosi įvairesnės, tenkinančios skirtingus platesnės klausytojų auditorįjos pamėgimus.

Per 52 valandėles gyvavimo metus iš viso buvo apie pusė šimto pranešėjų-laidų vedėjų bei gausaus būrio proginių talkininkų.

Anksčiau atskiras laidas paruošdavo ir atskiros organizacijos: ALTas tautinių švenčių progomis, karių „Ramovė”, paminėdama Kariuomenės šventę, lituanistinė mokykla, atlikdama literatūrines programėles. Prisidėdavo lietuvių choras, ateitininkai, skautai ir kt. Deja, Ročesterio lietuvių telkiniui vis mažėjant, išnyko ir beveik visos minėtos organizacijos.

„Dainos aido” dabartinė ašis yra Raimundas A. Kiršteinas.

Valandėlės kelyje jo pėdos seniai ir giliai įmintos. Iškritus pirmūnams, jis perėmė pirmininko vėliavą ir daugeliu atvejų techninį laidų įrašymą. Kiti dabarties programų vedėjai: Nįjolė Draugelienė — jos pravestose valandėlėse visko po truputį. Poezijos mėgėja Rūta Ilgūnaitė-Monoenko — čia gimusi, dar jaunutė pradėjo talkinti savo tėveliui. O dabar rolės pasikeitė. Jos tėvas Stasys Ilgūnas valandėles įrekorduoja, o ji ištvermingai varo pradėtą vagą. Regina Juodeikienė — tai trečiosios bangos atstovė. Jos valandėlėse atsispindi dabartinės Lietuvos ir religinės prošvaistės. Birutė Litvinienė — jos valandėlės turtingos grožine literatūra. Giedrė Logminaitė — taip pat atvykusi su trečiąja banga. Skelbia šio mėnesio Lietuvos buvusių atmintinų įvykių kalendorių.

Retkarčiais talkina grožinio lietuviško žodžio puoselėtoja Izabelė Žmuidzinienė.

Laidų įvairume klausytojai randa, kas ko ieško, ir valandėlė išsilaiko jų aukomis. O kai, perfrazuojant Henriko Žemelio žodžius valandėlės dešimtmečio leidinyje, pažiūri į daugiau nei pusamžio praeitį, į tuos 2,700 transliuotų radijo laidų, kai prisimeni kiekvieno pranešėjo įdėtą širdį, kad tas trumpas pusvalandis virstų lietuviškos dvasios šaukliu, mūsų tautinio susipratimo žadintoju ir palaikytoju, tai nenoromis turi pripažinti, kad atliktas tikrai kilnus ir be galo reikšmingas lietuvių bendruomenei darbas.

Parengta pagal 2002 m. lapkričio 9 d. laikraštyje "Draugas" (Literatūra, mokslas, menas) paskelbtą straipsnį " JAV LB Kultūros 2002 m. premijų laureatai. Radijo programa „Dainos aidas”. Autoriai - Izabelė Žmuidzinienė ir R. A. Kiršteinas.

Šaltiniai

• Niujorko lietuviai
• www.oldradio.lt/lt/Įvykių_užsienyje_chronologija