No Mu Hionas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
No Mu Hionas
노무현
Pietų Korėjos prezidentas
Vaizdas:Roh Moo-hyun - cropped headshot, 2004-Oct-26.jpg

Gimė 1946 m. rugpjūčio 6 d.
Gimhae, Pietų Kiongsango provincija, Pietų Korėja
Mirė 2009 m. gegužės 23 d. (62 m.)
Yangsan, Pietų Kiongsango provincija, Pietų Korėja

Pilietybė Korėjos Respublikos
Sutuoktinis(-ė) Kwon Yang-sook
Religija Nebepraktikuojantis katalikas[1][2]
Pietų Korėjos prezidentas
Ėjo pareigas 2003 m. vasario 25 d. – 2008 m. vasario 25 d.
Ankstesnis Kim Dedžiunas
Vėlesnis I Mjongbak

Partija Uri partija (2003-2007)
Tūkstantmečio demokratinė partija (1997-2003),
Demokratų partija (1990-1997),
Jungtinė demokratų partija (1988-1990)
No Mu Hionas su tuometiniu Japonijos ministru pirmininku Šinzo Abe ir tuometiniu JAV prezidentu Džordžu V. Bušu APEC susitikime 2006 m. Hanojuje.

No Mu Hionas (korėjiečių tarimu: [no mu hjʌn]; (1946 m. rugpjūčio 82009 m. gegužės 23 d.) buvo 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas.

No nusižudė 2009 m. gegužės 23 d. nušokęs nuo aukšto skardžio, prieš tai palikęs savižudžio raštelį.[3] Jo savižudybę patvirtino policija.[4]

Prieš tai, 2009 m., jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Užsienio reikalai

JAV

No Mu Hionas su Džordžu Bušu 2003 m. gegužės 14 d. Baltuosiuose rūmuose.

No buvo laikomas antiamerikietišku iki prezidento rinkimų; tai nebuvo kliūtis prezidentinės kampanijos metu. Vieša antipatija Jungtinėms Valstijoms 2002 m. buvo paplitusi po incidento, kai dvi pietų korėjietės studentės buvo mirtinai partrenktos šarvuoto sunkvežimio, vairuojamo JAV armijos karių, tačiau patys kaltininkai išvengė oficialaus teismo. Prieš laimėdamas prezidento rinkimus No buvo pasakęs, kad antimerikietiškumas turėtų būti leidžiamas. Šis pasisakymas sulaukė palaikymo, nes daugelis žmonių patikėjo, kad tapęs prezidentu No vykdys nepriklausomos linijos politiką Pietų Korėjos santykiuose su JAV.

Tačiau daug No kandidatūrą palaikiusių korėjiečių pasijuto išduoti, naujajam prezidentui ir nacionalinei asamblėjai nusprendus dislokuoti karius Irake, palaikant JAV karinę kampaniją. No karių dislokavimą paaiškino kaip taikos palaikymo misiją.

2006 m. vasarį No Mu Hionas paskelbė, kad Pietų Korėja inicijuos derybas su JAV dėl laisvos rinkos sutarties.[5] Dauguma, įskaitant ir patį prezidento patarėją ekonomikos klausimais, išreiškė susirūpinimą, esą vyriausybė priėmė skubotus sprendimus, o sutarties padariniai bus žalingi kai kuriems valstybinės ekonomikos, pvz., žemės ūkio, sektoriams. Nepaisant to, No ir toliau palaikė savo idėją.

Japonija

Pietų Korėjos santykiai su Japonija buvo geros būklės No Mu hionas pradėjus eiti prezidento pareigas. Pirmas vizitas į kaimyninę šalį 2003 m. įvyko dieną, besidubliuojančią su Korėjos kritusiųjų karuose atminimui pagerbti diena. Vizito metu Pietų Korėjos prezidentas paskelbė, kad nebesieks daugiau atsiprašymų iš Japonijos dėl praeities kolonialistinės okupacijos. Nors No visa tai paskelbė geranoriškai, kai kurie išreiškė susirūpinimą, esą Japonija tai galėjo suprasti kaip atsakomybės už kolonijinę praeitį nutraukimą.

Santykiai su Japonija ėmė prastėti, ėmus svarstyti klausimus dėl moterų išnaudojimo karo metais, kolonijinės praeities neigimo Japonijos istorijos vadovėliuose ir ginčų dėl Liankūro uolų. Santykius paaštrino buvusio premjero Džiuničiro Koidzumio pakartotini Jasukunio šventyklos aplankymai, po kurių No paskelbė nedarysiąs jokių susitikimų su Koidzumiu, jei šis nesiliaus lankyti šventyklos.

2006 m. balandžio 25 d., kreipimesi į tautą dėl Liankūro uolų ginčo, No vėl patvirtino nesiekiąs dar vieno Japonijos atsiprašymo, tačiau reikalavo Japonijos imtis veiksmų, atsižvelgiant į praeities atsiprašymus.[6] Kalba buvo sutikta plojimais, nepaisant žemų prezidento reitingų. Tuometinis Japonijos ministras pirmininkas Koidzumis kalbą apibūdino kaip skirtą vidaus auditorijai.[7]

Išėjimas į pensiją

Baigęs eiti prezidento pareigas, No pasitraukė gyventi į gimtąjį Bongha Maeul, taip sulaužydamas nusistovėjusį paprotį kadenciją baigusiems prezidentams apsigyventi akylai apsaugos saugomuose namuose Seule.[8] Bongha kaimelis, kuriame gyvena 121 žmogus, pritraukdavo šiek tiek turistų dėl jame gyvenančio eksprezidento.[8]

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. "노무현후보 김추기경의 방문." Naver News Dong-a Ilbo: 2002-06-20. Nuoroda tikrinta 2008-09-13.
  2. Hani News The Hankyoreh (2008 09 03). Nuoroda tikrinta 2008-09-13
  3. "Buvęs P. Korėjos prezidentas nusižudė nušokęs nuo skardžio (atnaujinta)." lrytas.lt: 2009-05-23. Nuoroda tikrinta 2009-05-24.
  4. "Ex-President Roh Jumps to His Death", The Korea Times, 2009-05-23. Nuoroda tikrinta 2009-05-23
  5. 한미 FTA 협상 공식 선언 http://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&mid=sec&sid1=101&oid=034&aid=0000262710 YTN 2006-02-03
  6. "한일 관계에 대한 특별담화문." President of South Korea press: 2006-04-25.
  7. 権, 景福. "韓日首脳の衝突 発端は小泉首相の「国内向け」発言", Chosun Ilbo, 2005-03-18.
  8. 8,0 8,1 Choe Sang-hun. "Out of Office and Into a Fishbowl in South Korea", en:The New York Times, 2008-04-10. Nuoroda tikrinta 2009-05-23


Nuorodos


Postas


Prieš tai:
Kim Dedžiunas
Pietų Korėjos prezidentas
2003 m. vasario 25 d. – 2008 m. vasario 25 d.
Po to:
I Mjongbak


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+9406-43=9363 wiki spaudos ženklai).