Nojus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Nojaus Arka, 1675 m. paveikslas.

Nojus (Noahas; sen. hebr. Nōah) žydų mitologijoje (judaizme ir krikščionybėje) – pagrindinis Pasaulio tvano herojus, tipologiškai ir genetiškai artimas šumerų-akadų, mitologiniams veikėjams Ziusudrui, Atrachasisui ir Utnapiščiui.[1]

Nojaus istorija aprašoma Toroje, Pradžios knygoje. Istorija pasakoja, kad jis buvo vienintelis savo laikų teisus žmogus. Dievas įpykęs dėl žmonių pasileidimo nutarė sunaikinti žmoniją. Nojui Jis liepė pastatyti laivą, kuriuo Nojus ir jo šeima (viso 8 žmonės) išsigelbėjo, tuo tarpu kai kiti žmonės žuvo vandenyje. Po ilgo plaukiojimo laiko, Nojus išsilaipino ir prasidėjo naujoji žmonijos era.

Pasakojimas teigia, jog Dievas sudarė su Nojumi ir būsimais jo palikuonimis Sandorą: pažadėjo niekada nebesunaikinti žmonijos, siųsdamas tvaną. Kaip šios Sandoros ženklas danguje pasirodžiusi vaivorykštė.

Šaltiniai

  1. „Mitologijos enciklopedija: 2 tomas“, Vaga, Vilnius

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+2431-78=2353 wiki spaudos ženklai).