Norvegijos vėliava
Norvegijos vėliava — raudoname fone tamsiai mėlynas "skandinaviškas kryžius" baltomis fimbromis.
Simbolika
Pagrindinis elementas yra skandinaviškas kryžius, pagal Danijos ir Švedijos vėliavų pavyzdį.
Raudona, balta ir mėlyna laikoma Norvegijos demokratijos simboliais. Šios spalvos naudojamos kitų demokratinių šalių vėliavose (Nyderlandai, JAV, Didžioji Britanija bei Prancūzija).
Istorija
Nuo XVI a. Norvegija naudojosi Danijos vėliava, su kuria buvo susijusi unijiniais ryšiais. Po 1814 m. naudota Danijos vėliava su Norvegijos herbu, liūtu, viršutiniame kairiajame kampe. Ši vėliava iki 1821 m. naudota šiaurės vandenyse.
1814 m. Norvegijai sudarius uniją su Švedija abiejose valstybėse įvesta nauja valstybinė ir karinė vėliava: Švedijos vėliava su baltu kryžiumi raudoname fone kairiajame viršutiniame kampe. 1818 m. abiejose valstybėse įvesta dar ir prekybinė vėliava, kuri naudota už Finisterre kyšulio, kadangi Švedija mokėjo apsaugos mokestį Šiaurės Afrikos piratams.
1821 m. Norvegijos parlamento (Stortingas) narys Fredrik Meltzer pirmą kartą pasiūlė Norvegijos vėliavą. kadangi tik ką buvo nutraukta unija su Danija ir sudaryta su Švedija, savo pasiūlyme jis pabandė sujungti abiejų šalių vėliavas, danų raudonai - baltą ir švedų mėlyną. ŠI vėliava iki 1838 m. galiojo tik šiaurės jūrose, nes Norvegija Šiaurės Afrikos piratams apsaugos mokesčio nemokėjo.
Nuo 1844 m. kaip unijos lygiavertiškumo simbolis Norvegijos ir Švedijos vėliavų kairiajame viršutiniame kampe buvo vaizduojama abiejų vėliavų kombinacija. Ši iš pradžių labai populiari vėliava neoficialiai vadinta Sildesalaten („silkių salotos“).
Dėl didėjančio pasipriešinimo unijai, 1898 m. Norvegijos parlamentas nusprendė nuo 1899 m. sausio 1 d. naudoti „gryną“ Meltzer pasiūlytą vėliavą kaip valstybinę bei prekybos vėliavą. unijos ženklas po 1905 m. birželio 9 d., t. y. po unijos paleidimo, nuimtas ir nuo Norvegijos karinės vėliavos (Švedijos karinėje vėliavoje šis simbolis pasiliko iki 1905 m. pabaigos).
| ||||||||||
| ||||||