Notarinė forma

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Notarinė forma - notariškai (t.y. įgalioto asmens - notaro ar pareigūno, pvz., konsulinio pareigūno) patvirtinto sandorio ar dokumento forma.

Reikšmė

Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Tvirtinimas

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius, kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti įstatymai nustato paprastą rašytinę formą (LR notariato įstatymas, 45 straipsnis „Notaro tvirtinami sandoriai").[1].

Konsulinių pareigūnų notarine forma turi būti tvirtinami šie įgaliojimai (remiantis Konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklėmis):

  • įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
  • įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
  • įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Notariškai patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo[2].

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2287-0=2287 wiki spaudos ženklai).