Nybelungų giesmė
Nybelungų giesmė yra epinė poema, parašyta viduriniąja aukštąja germanų kalba. Ji pasakoja drakonų žudiko Zigfrydo istoriją burgundų rūmuose, jo nužudymą ir jo žmonos Krimhildos kerštą, atnešusį mirtį visiems pagrindiniams veikėjams.
Nybelungų giesmė pagrįsta prieškrikščioniškais germanų herojiniais motyvais, įskaitant žodinę tradiciją ir pranešimus, pagrįstus V-VI a. istoriniais įvykiais ir asmenybėmis. Šios istorijos išliko senovės skandinavų Volsungos sagoje, prozinėje edoje, poetinėje edoje, Norna-Gest legendoje ir Þiðrekssaga.
Autorystė
Dominuoja mokslininkų nuomonė, kad rašytinė Nybelungų giesmė yra anoniminio poeto, gyvenusio Dunojaus teritorijoje tarp Pasau ir Vienos 1180–1210 m., tikriausiai Pasau vyskupo Volgerio von Erlos (užėmė pareigas 1191–1204 m.) rūmuose. Daugelis mano, kad autorius turėjo literatūrinį ir bažnytinį išsilavinimą, o poemos klausytojai buvo tų rūmų dvasininkai ir kilmingieji.
Santrauka
Epas padalintas į dvi dalis. Pirmoji pasakoja Zigfrydo ir Krimhildos istoriją, Zigfrydo mirtį nuo Hageno rankų ir kaip Hagenas paslėpė nybelungų lobius Reine.
Antroje dalyje Krimhilda išteka už Etzelio ir planuoja kerštą, nybelungai keliauja į Etzelio rūmus ir paskutinį kartą stovi Etzelio menėje.
Zigfrydas ir Krimhilda
Nuotykis 1 pristato Burgundijos rūmus. Krimhilda, skaisti karaliaus Giunterio ir jo brolių Gernoto ir Giselherio sesuo, susapnavo kaip du ereliai nužudo sakalą. Jos motina interpretuoja, kad Krimhildos būsimasis vyras mirs smurtine mirtimi ir ji nutaria netekėti.
Nuotykis 2 pasakoja apie Zigfrydo, Ksanteno princo, istoriją. Jis jau šlovingas karys dar prieš prasidedant poemos pagrindiniams įvykiams. Labiausiai jis išgarsėjo užmušęs drakoną Fafnirą ir pavogęs jo lobį Nibelungenschatz. Po drakono nužudymo jis išsimaudė jo kraujyje tapdamas nesužeidžiamu. Deja, kai jis maudėsi nuo liepos nukrito lapelis ir uždengė odos lopinėlį neprileisdamas drakono kraujo. Taip Zigfrydas tapo pažeidžiamu vienoj vietoj (kaip Achilo kulnas). (Nuotykis 3) Zigfrydas atvyksta į Vormus pirštis Krimhildai, bet jos šeima neleidžia į ją net pažvelgti. Nusivylęs jis visgi lieka mieste ir padeda Giunteriui nugalėti įsiveržusius saksus(4). Zigfrydas pagaliau sutinka Krimhildą (5) ir jam leidžiama ją vesti, kai jis Giunteriui padeda nugalėti Brunhildą, Islandijos karalienę, su savo didvyriška jėga ir apsiaustu, leidžiančiu tapti nematomu (6-8). Vizito į Islandiją metu jis prisistato Giunterio vasalu ir Brunhilda pamano, kad Giunteris, o ne Zigfrydas, ją nugalėjo ir taip yra įtikinama tekėti už karaliaus.
Bet vestuvių naktį Giunteris nesusitvarkė su Brunhildos jėga ir „nenoru“ ir įveikia žmoną tik su pasivertusio nematomu Zigfrydo pagalba, kuris tuomet paima jos žiedą ir diržą (nekaltybės atėmimo simboliai) kaip dovaną savo paties žmonai Krimhildai.
Po keleto metų Zigfrydas ir Krimhilda lankosi Vormuose. Brunhilda vis dar mano, kad Giunteris atidavė sesers ranką žemo rango vasalui, kai iš tiesų Giunteris ir Zigrydas yra lygūs padėtimi. Prieš įeinant į Vormų katedrą Krimhilda ir Brunhilda ginčijasi kurios pirmenybė pagal vyro padėtį. Brunhildai akivaizdu, kad ji turi eiti pirma. Krimhilda, nežinodama Brunhildos piršlybų apgaulės, tikina, kad jos yra lygios padėties. Ginčui užsitęsus ji parodo diržą, kurį Zigrydas paėmė iš Brunhildos per jos vestuvinę naktį ir pavadina ją Zigfrydo kebse (meiluže).
Nesutarimas tarp karalienių yra grėsmė Giunterio ir Brunhildos santuokai ir tikriausiai priešiškumo tarp Giunterio ir Zigfrydo atsiradimo priežastis. Hagenas von Tronje tamsus, žiaurus ir ištikimas Giunterio vasalas, nusprendžia nužudyti Zigfrydą, kad apsaugotų karaliaus garbę ir valdžią. Nors veikia tik Hagenas, Giunteris ir jo broliai žino jo planus ir tyliai jam pritaria. Hagenas įtikina Krimhildą pažymėti Zigfydo pažeidžiamą vietą kryžiumi kai dieviškos apsaugos simboliu. Hagenas panaudoja kryžių kaip taikinį nužudydamas Zigfrydą su ietimi per medžioklę, kai jis gėrė iš upelio. Hagenas taip pat pagrobia lobį iš Krimhildos ir įmeta į Reiną, kad ji iš jo nesusikurtų nuosavos armijos.
Krimhildos kerštas
Krimhilda prisiekia atkeršyti už vyro nužudymą ir lobio pavogimą. Po daugelio metų hunų karalius Etzelis (Atila) pasiperša Krimhildai. Ji nukeliauja pas hunus ir jie susituokia. Įsūnaus krikštą ji pakviečia brolius burgundus į puotą Etzelio pilyje Vengrijoje. Hagenas nenori keliauti, bet iš jo šaipomasi kol jis sutinka: Hagenas supranta, kad tai yra Krimhildos apgaulė juos visus nužudyti. Kai burgundai kėlėsi per Dunojų, jo likimą patvirtina niksė (undinė), kuri išpranašauja, kad visi išskyrus vienuolį mirs. Hagenas bando paskandinti vienuolį, kad pranašystė būtų bevaisė, bet jis išgyvena.
Burgundai atvyksta į Etzelio pilį ir Krimhilda juos pasitimka „su meluojančia šypsena ir mandagumu“. Bet Dytrichas iš Berno pataria burgundams nuolat su savim turėti ginklus, o tai paprastai neleidžiama. Tragedija plėtojasi. Krimhilda atsistoja prieš Hageną, priekaištauja dėl Zigfrydo nužudymo ir reikalauja gražinti Nybelungų lobį. Hagenas drąsiai atsako, kad jis nužudė Zigfrydą ir nuskandino lobį Reine, bet dėl visko kaltina Krimhildos elgesį.
Karalius Etzelis tuo metu šiltai sveikina žmonos brolius. Bet už puotos salės prasideda kova tarp hunų ir burgundų ir įsivyrauja chaosas. Kai ateina žinia apie kovą į salę, Hagenas nukerta galvą Krimhildos sūnui prieš tėvų akis. Burgundai užgrobia salę, kurią yra apsupę Etzelio kareiviai. Krimhilda pasiūlo savo broliams gyvybes mainais į Hageną, bet jie atsisako. Kova trunka visą dieną, kol karalienė įsako padegti salę su burgundais viduje.
Visi burgundai nužudomi išskyrus Hageną ir Giunterį, kurie surišami ir Dytricho iš Berno laikomi belaisviais. Jie atvedami prieš Krimhildą ir ji liepia užmušti savo brolį Giunterį. Net matydamas Giunterio galvą Hagenas atsisako pasakyti ką padarė su Nybelungų lobiu. Įsiutusi pati Krimhilda nukerta Hagenui galvą. Senasis Hildebrandas, Dytricho iš Berno patarėjas, įsiunta dėl gėdingos burgundų mirties. Jis sukapoja Krimhildą į gabalus. Rankraštyje B jis kerta vieną stiprų smūgį į krūtinę, bet ji nepajunta skausmo ir pareiškia, kad jo kardas nenaudingas. Hildebrandas pameta žiedą ir įsako Krimhildai jį pakelti. Kai ji pasilenkia, jos kūnas subyra į gabalus. Dytrichas, Etzelis ir visi rūmų žmonės apverkia tokios daugybės herojų mirtį.
| ||||||