Ošo meditacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ošo tarptautiniame meditacijos kurorte, Indijoje, Pune, kasmet sulaukiama apie 200 000 lankytojų.

Ošo meditacija – indų guru ir filosofo Ošo (Radžnišo Čandros Mohano Džaino, 1931–1990) sukurtas naujasis religinis judėjimas.

Netradicinis sinkretinis Ošo mokymas turi Vakarų filosofijos, induizmo, dzenbudizmo ir kitų religijų elementų, taip pat vakarietiškos psichoterapijos metodų.

Judėjimas tiek Indijoje, tiek Europoje ir JAV buvo vertinamas labai prieštaringai, kai guru tebebuvo gyvas. 1989 metais Radžnišas Č. M. D. pasivadino Ošo, o savo judėjimą – Ošo meditacija. Pats Ošas gimė 1931 metais Indijoje, studijavo budizmą, dzen, meditaciją ir kitą religinę praktiką. 1981 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, 1985 m. JAV Ošo buvo areštuotas už emigracinius pažeidimus, o 1990 m. sausio 19 d. sulaukęs 58 metų, meditacijos guru mirė nuo širdies sutrikimų. 1953 m. kovo 21 d. paties teigimu patyrė prašvitimą.

Šiuo metu Ošo judėjimas (įvairūs, visame pasaulyje išsibarstę centrai, grupės ir pavieniai asmenys) propaguoja įvairias meditacijos formas, seksą su įvairiais partneriais, jogos pratimus, senų Indijos knygų ir tradicijų nagrinėjimą.

Ošo meditacijose paprastai naudojamos kelios paruošiamosios pakopos. Pavyzdžiui, Ošo dinaminėje meditacijoje prieš meditacijos pakopą naudojamos trys: kvėpavimo, katarsio ir vitališkumo aktyvavimo pakopos. Ošo kundalini meditacijoje naudojamos dvi papildomos pakopos: kratymosi ir šokio pakopos.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: