Obvaldeno kantonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Obvaldeno kantonas
Kanton Obwalden auf der Schweizer Karte.png
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė: Vėliava Šveicarija
Centras: Zarnenas
Rajonų skaičius: 7
Gyventojų: 33 997 (2007 m.)
Plotas: 491491 km²
49,100 ha
189.575 mi²
km²
Tankumas (2007): 6969 žm./km²
0.69 žm./ha
178.71 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: www.ow.ch
Commons-logo.svg Vikiteka: Obvaldeno kantonasVikiteka

Obvaldenas (vok. Obwalden) - Šveicarijos kantonas. Jis yra šalies centre. Obvaldene gyvena 33 997 žmonės (2007 m.) iš kurių 4043 (arbar 11.9 %) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Zarnenas.

Turinys

Geografija

Engelbergas, o už jo Haneno viršūnė.

Aukščiausia viršūnė yra Titlis 3238 m. virš jūros lygio.

Kontone yra šie ežerai: dalis Liucernos ežero, Zarneno, Lungerero, Vichelo, Taneno ir Melcho ežerai.

Istorija

Pirmos gyvenvietės Obvaldene atsirado keltų ir romėnų laikais. Po 700 m. e. m. čia atsikraustė alemanai. 1291 m. Obvaldenas ir Nidvaldenas sudarė sąjungą su Uriu bei Švicu, kuri yra šiuolaikinės Šveicarijos pagrindas. Obvaldenas XIII-XIV a. sukūrė savo vyriausybė, nors iki 1330 m. turėjo bendrą tarybą su Nidvaldenu.

1403 m. Obvaldenas su Uriu įsiveržė į Leventinos sritį (dabar Tičino kantone), kad atvertų naujas rinkas sūriui ir galvijams. Apie 1500 žmonių Obvaldene dirbo samdomais kareiviais. Kai kurie iš šių kareivių susikrovė turtus arba užėmė aukštas pareigas. Per Napoleono okupaciją 1798-1803 m. Obvaldenas neteko nepriklausomybės, bet paprasti žmonės gavo fundamentalias politines teises. 1815 m. prie Obvaldeno prisijungė Engelbergo vienuolynas ir to paties pavadinimo rajonas.

Politika

Šveicarijos federacijoje Obvaldenas yra pusiau kantonas. Jis turi visas kantono teises ir pareigas, bet gali siųsti tik vieną atstovą į Kantonų tarybą. Dėl mažo gyventojų skaičiaus kantono vyriausybę gali sudaryti tik penki asmenys.

Ekonomika

Alpės prie Engelbergo
Sarneno ežeras

Obvaldeno ekonomikoje dominuoja mažas ir vidutinio dydžio verslas. Kai kurie verslininkai specializuojasi miniatiūriniuose varikliukuose, medicininiuose prietaisuose ir nanotechnologijose. Tradicinės šakos irgi svarbios. Ypač svarbi miškininkystė, susijusios verslo šakos ir žemės ūkis. Žemės ūkis specializuojasi bendroje pieno ir mėsės produktų gamyboje. Fermos vis dar priklauso šeimoms. Pagrindinis verslas yra turizmas. Daug turistams pastatytų pastatų tarnauja ir vietinei bendruomenei. Ketvirtis bendruomenės tiesiogiai ar netiesiogiai tarnauja turizmo sektoriuje.

2007 m. Obvaldenas pakeitė degresinį pajamų mokestį (didelėms pajamoms mažesnis mokestis) vienodu visiems 1.8 % mokesčiu, kuris yra mažiausias šalyje[2]. Šis kantono mokestis apmokestinamas kartu su federaliniu ir vietiniu mokesčiu.

Kultūra

Obvaldeno kultūrą palaiko daugybė vietinių organizacijų. Kantone yra tradicinė muzika, karnavalai, šokiai, kostiumai, teatrai ir festivaliai. Be to yra daugybė šiuolaikinių menininkų: Josef Garovi (kompozitorius), Caspar Diethelm (kompozitorius), Julian Dillier (poetas), Franz Bucher (tapytojas), Kurt Sigrist (skulptorius) and Alois Spichtig (skulptorius).

Turizmas

Kadangi Obvaldenas yra Šveicarijos Alpių centre, jis dar XIX a. tapo svarbiu turizmo centru. Du kalnai Pilotas ir Titlis yra pagrindiniai turistų traukos centrai. Turistus domina taip pat žiemos sporto šakos: slidinėjimas ir snieglentės. Vasara turistai užsiima alpinizmu ir vaikščioja po kalnus. Pagrindiniai kurortai yra Engelbergas, Melchsee-Frutt, Lungern-Schönbüel, Mörlialp ir Langis.

Religija

2000 m. dauguma gyventojų buvo Romos katalikai (80 %) ir tik mažuma protestantai (8 %)[3].

Nuorodos

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.