Odos vėžys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Odos vėžys - tai nevaldomas nenormalių odos ląstelių augimas. Taip nutinka,kai odos ląstelės nepasitaiso pažeistų DNR (dažniausiai DNR apgadina ultravioletiniai saulės spinduliai ir soliariumų lempos), o pažeistos DNR sukelia mutacijų ar genetinių defektų, dėl kurių ląstelės verčiamos greitai daugintis ir formuoti piktybinius auglius.

Dažniausiai odos vėžys užsimezga tiesioginių saulės spindulių paveiktuose odos lopinėliuose. Odos vėžys neišrankus – pažeidžia visų spalvų ir rasių žmones, tačiau labiau rizikuoja šviesiaodžiai ir raudonplaukiai, nes jų oda saulėje greitai nudega. Odos vėžiai skirstomi į nemelanominius ir melanomą.

Vaizdas:Odos vėžio formavimasis.jpeg
Odos vėžio formavimasis

Odos vėžio tipai

  • Nemelanominiai odos vėžiai:
  1. Bazinių ląstelių karcinoma
  2. Plokščiųjų ląstelių karcinoma
  3. Kitos rūšys
  • Melanominiai odos vėžiai

Nemelanominiai odos vėžiai

Bazinių ląstelių karcinoma

Tai apvalios epidermio apatinio sluoksnio ląstelės vadinamos bazinėmis arba pamatinėmis ląstelėmis. Apie 80 proc. vėžinių odos pakitimų išsivysto iš šio tipo ląstelių. Toks vėžys vadinamas bazinių ląstelių karcinoma arba bazalioma.

Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai atsiranda ant galvos, veido ir kaklo. Daugeliu atvejų karcinoma atsiranda dėl saulės spindulių poveikio arba žmonėms, vaikystėje gydytiems spinduline terapija.

Ši odos vėžio rūšis paprastai auga lėtai ir į kitas kūno dalis pasklinda (metastazuoja) retai.

Plokščiųjų ląstelių karcinoma

Didžiąją epidermio dalį sudaro plokščios, į žvynelius panašios ląstelės, vadinamos plokščiosiomis ląstelėmis. Apie 20 proc. vėžinių odos pakitimų išsivysto iš šio tipo ląstelių.Toks vėžys vadinamas plokščiųjų ląstelių karcinoma.

Ši vėžio rūšis dažniausiai atsiranda dėl saulės spindulių poveikio, bet taip pat gali išsivystyti nudegintoje, cheminių medžiagų ar rentgeno spindulių paveiktoje odoje.

Plokščiųjų ląstelių karcinoma paprastai atsiranda ant veido – dažniausiai aplink ausis ar lūpas arba tiesiog ant jų. Šiai vėžio rūšiai neatsparios lėtinio uždegimo apimtos odos vietos ir gleivinės (odos apie burną, nosį, išangę, moters makštį).

Plokščiųjų ląstelių karcinoma metastazuoja retai, bet gerokai dažniau už bazinių ląstelių karcinomą. Kartais ji gali pasklisti į gretimus limfmazgius, kitus organus ir sukelti antrinį vėžį.

Kitos rūšys

Yra dar keletas retesnių odos vėžio rūšių, tokių kaip keratoakantoma, Merkel ląstelių karcinoma, odos limfoma, Kaposi sarkoma, odos priedų augliai ir sarkomos, tačiau visi jie priskiriami nemelanominiams odos augliams.

Piktybinė melanoma

Melanoma prasideda, kai normalūs melanocitai pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, suformuodami darinį, vadinamą augliu.

Auglys gali būti vėžinis arba gerybinis. Vėžinis auglys yra piktybinis, tai reiškia, kad jis gali išplisti į kitas kūno vietas. Gerybinis auglys paprastai neplinta. Melanoma visada vėžinė. Kartais melanoma išsivysto iš jau esančio apgamo.

Vyrams melanoma dažniausiai atsiranda ant nugaros, moterims – ant kojų, bet ji gali išdygti bet kurioje kūno vietoje: ant galvos, kaklo, lytinių organų, rankų panagėse, netgi ant padų ar delnų.

Melanomos spalva gali būti kitokia negu apgamo. Melanoma gali būti bespalvė ar šiek tiek paraudusi (amelaninė melanoma).

Anksti aptiktą melanomą dažnai galima išgydyti chirurginiu būdu. Vis dėlto melanoma yra pikčiausia odos vėžio rūšis, ji gali įsiskverbti giliai į odą ir prasibrauti į limfmazgius ir kraują.

Melanoma taip pat gali atsirasti burnos, virškinimo trakto, makšties gleivinėje ar bet kur organizme. Ji gali išsivystyti net akyje. `

Nuorodos

[1] [2] [3]


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4731-0=4731 wiki spaudos ženklai).