Ona Štarevičienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ona Štarevičienė

Šarmavičiūtė

Mokyt. Ona Štarevičienė.JPG

Gimė 1948 m. spalio 10 d.
Širvintų rajone Dūdų kaime.
Mirė 2007 m. sausio 6 d. (58 m.)
Linkuva

Veikla

Išsilavinimas 1967 m. Bagaslaviškio vidurinė mokykla
Alma mater 1972 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Ona Štarevičienė (Šarmavičiūtė, 1948 m. spalio 10 d. Širvintų rajone Dūdų kaime – 2007 m. sausio 6 d. Linkuvoje) – ilgametė Linkuvos gimnazijos biologijos ir darbų mokytoja.

Biografija

Ona gimė 1948 m. spalio 10 d. Širvintų rajone Dūdų kaime.

1967 m. baigė Bagaslaviškio vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Vilniaus pedagoginio instituto gamtos-geografijos fakultetą, kur įgijo biologijos ir žemės ūkio darbų mokytojos specialybę.

1972 m. baigusi studijas buvo paskirta į Linkuvos vidurinę mokyklą dėstyti biologijos ir darbų. Trisdešimt ketverius savo gyvenimo metus atidavė mokyklai ir mokiniams. Mokytoja nuo pat pirmųjų darbo metų pasižymėjo geru dalyko išmanymu, pedagoginiu taktu, buvo aktyvi visuomenininkė.

Štarevičienė vadovavo rajono metodiniam biologijos mokytojų būreliui, vykdė profilinio mokymo sklaidą, buvo gimnazijos tarybos pirmininkė, dalyvavo tarptautiniuose ekologiniuose projektuose, aktyviai įsitraukė į mokyklos vidinio audito vykdymą.

Ilgametė Linkuvos gimnazijos mokytoja Ona Štarevičienė eidama 59-uosius metus mirė 2007 m. sausio 6 d.

Gyvenimas - ne smilkstanti žvakė...

Atsiminimai

Cquote2.png

Tokia trumpa gyvenimo istorija. Tačiau žmogaus gyvenimas – ne vien faktai. Mokytoja Onutė Štarevičienė buvo nepaprastai darbšti. Savo kruopščiu darbu puoselėjo grožį mokykloje, rūpinosi gamtos išsaugojimu. Ji ne tik puiki dalyko žinovė, bet ir mylima klasės auklėtoja, kurią pagarbiai prisimena net kelios auklėtinių laidos. Onutė – kolektyvo siela: linksma, guvi, užjaučianti, besidžiaugianti gyvenimu, pilna optimizmo ir moteriško žavesio. Niekada nesipuikavo savo pasiekimais, o jaunuosius kolegas sugebėjo padrąsinti, paskatinti, patarti jiems.

Nors Onutė buvo stipri, bet klastinga liga per anksti ją įveikė, išplėšdama iš artimųjų ir kolegų tarpo, palikdama nebaigtus darbus, neįgyvendintas svajones ir didžiulę tuštumą mūsų širdyse. Išeidama ankstyvą rytą ji tarsi pakuždėjo mums:

Sudie Jums pasakiau saulėtekio metu,-
Pasibaigė diena – aš nebūtin grįžtu
Pavargusia dvasia, nublankusia širdim.
Išeiti amžinai – ir likti su Jumis...


Linkuvos gimnazijos bendruomenė

Cquote1.png


Cquote2.png

Onutei Štarevičienei

Žvelgi ramiai, užbaigus savo kelią,
O veidą puošia šypsena lengva.
Ir skaisčiai dega, virpčioja žvakelė.
Kodėl, mirtie? Kodėl gi būtent ją?

Antai Tavęs mokykloj tebelaukia
Draugų būrys, pritilę mokiniai.
Ir klasėn vis skambutis tebešaukia,
O aš, deja, atėjau per vėlai.

Norėčiau už žinias, gerumą padėkoti,
Ištarti ačiū, kad buvai šalia.
Deja, ant stalo nuotrauka teliko,
Deja, šalia tavęs jau nebėra.

Žinau dabar labai, kad pavėluota.
Tu mums buvai labai labai brangi.
Tiktai širdy taip tuščia, šalta, juoda.
Tik vilgo skruostą ašara sūri.


Karolina Kazlauskienė, Žeimelis, 2007 sausis

Cquote1.png


Šaltiniai

Parengė: ir perdavė Emilija Stanevičienė.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: