Ona Stepanienė
| Ona Stepanienė | |
|---|---|
| Mergautinė pavardė | Kuprytė |
| |
|
| |
| Gimė | 1911 m. balandžio 3 d. Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje |
| Susituokė | 1939 m. rugpjūčio 3 d. Povilas Stepanas |
| Mirė | † 1995 m. rugsėjo 6 d. Jonavoje palaidota Jonavos kapinėse |
|
| |
| Tėvas | |
| Sutuoktinis | |
| Sūnus | |
| Duktė | |
|
| |
| Veikla | Linkuvos gimnazijos gamtos mokslų mokytoja
|
|
| |
| Išsilavinimas | |
| Alma mater | |
Ona Stepanienė (iki 1939 m. rugpjūčio 3 d. Kuprytė, 1911 m. balandžio 3 d. Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje – Jonavoje, palaidota Jonavos kapinėse) – Linkuvos gimnazijos gamtos mokslų mokytoja.
Biografija
Ona Kuprytė gimė 1911 m. balandžio 3 d. Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje mažažemių valstiečių šeimoje. Tėvas Antanas Kuprys turėjo 12 ha žemės.
Pradžios mokyklą jai atstojo kaimo daraktorius. Jis parengė į 2-ają gimnazijos klasę. Toliau mokėsi kitame Lietuvos kampe – Biržų gimnazijoje. Ten ją paėmė dėdė kunigas Biržų klebonas J.Kuprevičius. Į Biržų gimnazijos 2-ąją klasę O.Kuprytė įstojo 1924 m. Gimnaziją baigė 1931 m. Tų pačių metų rudenį O.Kuprytė, dėdės finansuojama, pradėjo mokytis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos–gamtos fakulteto Biologijos skyriaus chemijos specialybę. Išklausiusi 4 semestrų kursą, 1933 m. nutarė pakeisti specialybę. Ji persikėlė į Dotnuvos žemės ūkio akademiją ir pradėjo studijuoti namų ruošą. Aukštąjį mokslą baigė 1937 m.
Pirmoji jos darbovietė buvo Linkuvos gimnazija, į kurią švietimo ministro buvo paskirta dirbti nuo 1937 m. rugsėjo 1 d.
Dirbdama Linkuvos gimnazijoje O.Kuprytė 1939 m. rugpjūčio 3 d. ištekėjo už gimnazijos sekretoriaus Povilo Stepano. Šis buvo baigęs mokytojų seminariją ir dirbo pradžios mokyklose. Povilas Stepanas raštvedžiu gimnazijoje dirbo iki vokiečių okupacijos metų.
O.Stepanienė su mokiniais susitiko kaip darbelių ir kaip gamtos mokytoja. Aiškindama pamoką atsinešdavo iš lauko kokį nors augalą ar gėlę, kad tuo gyvu pavyzdžiu įdomiau ir geriau supažindintų su augalo struktūra bei jo savybėmis. Vertindama mokinių žinias O.Stepanienė buvo labai reikli. Mokytoja griežtai vertino pradedančiųjų mokytis žinias, kad nuo pirmųjų dienų gimnazijoje priverstų atlikti savo pareigą, išmokytų mokytis.
Per mokytojos darbelių pamokas buvo lengviau. Mokytoja turėjo meninių įgūdžių. Ji mokinių rankdarbiams pripiešdavo gėlyčių, monogramų. Mokė visokių rankų darbų: megzti kabliuku ir virbalais, siuvinėti kiauraraščiu. Ji pramokė kirpimo ir rūbų siuvimo. Išaiškino aprangos ir mados problemas. Daug dėmesio skyrė spalvų derinimui. Nemažai dėmesio mokytoja skyrė mūsų buities kultūros klausimams. Mokė kaip skalbti ir valyti, tvarkyti namus ir jų aplinką. Receptus ir gaminimo būdus mokiniai studijavo plačiai.
1948 m. P ir O.Stepanai išvažiavo iš Linkuvos. Daugiau kaip 10 metų išdirbusi mokytoja Linkuvoje, O.Stepanienė, vyrui gavus geresnį darbą apskrityje, – jis ėmė dirbti Apskrities vykdomojo komiteto Finansų skyriuje, o vėliau Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiuoju buhalteriu, – persikėlė į Joniškio vidurinę mokyklą. Joje pradėjo dirbti nuo 1948 m. rugsėjo 1 d.
Joniškyje O.Stepanienė po 2 metų, 1950 m. rugsėjo 1 d., sovietinių švietimo organų buvo patvirtinta vidurinės mokyklos mokytoja. Toks patvirtinimas mokytojams tuo metu reiškė tam tikrą jų padėties garantavimą. O.Stepanienė ilgam „įsitvirtino“ Joniškio vidurinėje mokykloje. Ji čia dėstė rankų darbus, chemiją istoriją, biologiją (net vadovavo mokyklos sklype atliekamiems mokinių bandymams).
Joniškyje dirbo iki išėjimo į pensiją 1967 m. Tačiau ir būdama pensijoje ji dar turėjo pamokų mokykloje iki 1973 m. liepos 1 d.
Povilas ir Ona Stepanai Joniškyje sulaukė Lietuvos Atgimimo. Čia išgyveno iki 1993 m. rudens. Vaikams įsikūrus Kaune ir Jonavoje, jie ryžosi atsikraustyti arčiau dukters – į Jonavą, kur Angelė dirbo „Azoto“ gamykloje. Mokytoja Ona Stepanienė mirė Jonavoje 1995 m. rugsėjo 6 d. Povilas Stepanas mirė 1996 m. sausio 2 d. Abu atgulė toli nuo savo gimtinių ir darbo vietų – Jonavos kapinėse.
Motinos pėdomis pasekė sūnus Aloyzas, jis baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą 1967 m. pasireiškęs kaip geras studentas, buvo paliktas aspirantūroje. Apgynė kandidato disertaciją ir liko dirbti savo alma mater. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių.
Šaltiniai
- Aldona Gaigalaitė. Mūsų karo metų mokytojai. „Žiemgalos draugija“. Vaga, Vilnius, 2000
| Parengė: Emilija Stanevičienė. |