Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Church of Onushkis.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kaišiadorių vyskupija
Dekanatas Elektrėnų katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga plytų mūras, akmenų mūras
Pastatyta 1829 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija: Onuškio seniūnija
Gyvenvietė: Onuškis
Adresas Mokyklos g. 2a

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia stovi pietuose, Onuškio miestelyje. Vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų.

Istorija

Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m.

1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. Toje pačioje vietoje 18231829 m. Onuškio dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos tik iš dalies pradėtos nuo 1893 m. XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Petrauskas.

19271939 m. klebonavo Kazimieras Cibas. Jis rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpestingai tvarkė parapijos ūkį. 19391953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Architektūra

Bažnyčia vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų, halinė, stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus 3 navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė. Šventoriuje 1993 m. birželio 14 d. palaidoti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, 1941 m. tremtinio Donato Malinausko, jo žmonos ir sesers (mirusių Altajuje) palaikai.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 112% (+2636-9=2627 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-267=-267 wiki spaudos ženklai).