Onuškis
- Apie kaimą Rokiškio rajone žr. Onuškis (Rokiškis).
Onuškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Trakų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Onuškio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 421 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | OnuškisVikiteka |
Onuškis – miestelis Trakų rajono savivaldybėje, 31 km į pietvakarius nuo Trakų, Dzūkų aukštumoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1829 m. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Onuškio vidurinė mokykla
|
Onuškio biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas (LT-21025) |
Ligoninė |
Vaistinė |
Girininkija |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros namai |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Prie miestelio vakaruose plyti Onuškio miškas (Dusmenų-Onuškio miškų masyvo dalis), rytuose – Ruklabalių miškas, šiaurėje telkšo Onuškio ežeras, pietuose – Dumblis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
AUKŠTADVARIS – 14 km Vaickūniškės – 5 km |
TRAKAI – 31 km RŪDIŠKĖS – 16 km Grendavė – 6 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Dusmenys – 9 km Pivašiūnai – 18 km DAUGAI – 23 km |
Taučionys – 4 km Gruožninkai – 5 km Žilinai – 12 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Onuškis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Manoma, kad Onuškis įsikūrė XV a. pabaigoje. 1505 m. Onuškyje pastatyta bažnyčia, 1511 m. minimas Onuškio dvaras. 1524 m. Ldk Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui J. Kuncevičiui privilegiją kurti miestelį, rengti savaitinius turgus ir laikyti smukles. Turgūs vykdavo anksti sekmadieniais centrinėje miestelio aikštėje. Manoma, kad bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams. 1567 m. Onuškis gavo privilegiją mugėms. 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. 1683 m. gavo teisę prekymečiams.
Nuo 1725 m. dėl dvaro bylinėjosi Franckevičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Chodkevičiai, Gelgaudai, Oginskiai ir Pliateriai, XVIII a. viduryje jį valdė Tyzenhauzai. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. XIX a. pradžioje sudegė senoji bažnyčia, ir toje pačioje vietoje dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu 1823–1829 m. pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. XIX a. veikė didelė spirito varykla, lentpjūvė, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai.
XX a. tarpukariu Onuškis garsėjo puodžiais, čia rinkosi savaitiniai turgūs ir 6 prekymečiai, veikė malūnas, vaistinė, smulkaus kredito unija. 1936 m. pastatytas obeliskas Dariui ir Girėnui (skulptorius A. Keturenka), 1938 m. – K. Petrauskui (skulptorius Lelešius).
1941 m. birželio 22 d. miestelį subombardavo vokiečių aviacija, miestelio žydai nužudyti rugsėjo 30 d. Varnikų miške netoli Trakų. Nuo 1949 m. iki XX a. pabaigos buvo Onuškio kolūkio centrinė gyvenvietė.
2012 m. patvirtintas Onuškio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1861–1950 m. | Onuškio valsčiaus centras | Trakų apskritis |
1950–1959 m. | Onuškio apylinkės centras | Daugų rajonas |
1959–1995 m. | Trakų rajonas | |
1995– | Onuškio seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio pavadinimas – asmenvardinis vietovardis. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minimas Ywanendorf, o netoli jo – ir Hannusdorf, nors ir keista, kodėl šie kaimai minimi pakeliui iš Merkinės pro Perloją link Šalčininkų, kadangi dabar Onuškis yra pastebimai nutolęs nuo šio kelio (keliaujant palei Merkį šiaurės rytų kryptimi, gaunasi nemažas lankstas į šiaurę). Šie du kaimai gali būti verčiami kaip Ivano ir Hanuso kaimai (vok. Dorf reiškia „kaimas“) – tai rodo, kad XIV a. pabaigoje šiuose kraštuose jau būta Ivanų ir Hanusų.
Hanuso vardo lietuviškas atitikmuo būtų Onusas. Pasakojama, kad dvaro trobesiai XV–XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) žemės. Todėl galima teigti, kad bet kuriuo atveju (Ivano ir Hanuso ar Onuso) miestelio vardas kilęs nuo vardo Jonas fonetinio varianto.[6] XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Oniškis.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||
1833 m. | 1862 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1905 m.[7] | 1923 m.sur. | 1950 m. | 1959 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
111 | 187 | 577 | 190 | 609 | 668 | 656 | ||
1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1980 m. | 1986 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
676 | 764 | 764 | 647 | 584 | 519 | 421 | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
- 1993 m. birželio 14 d. bažnyčios šventoriuje palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, 1941 m. tremtinio Donato Malinausko, jo žmonos ir sesers, mirusių Altajuje, palaikai.
- Onuškyje gimė Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius Rimantas Cemnolonskis (1933–).
Įdomybės
„Onuškio“ vardu buvo pavadintas traleris, priklausęs Klaipėdos okeaniniam žvejybos laivynui. Jis buvo pastatytas Štralzundo laivų statykloje.
Miestų partnerystė
Šaltiniai
- ↑ Onuškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Ганушишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 613 psl. (rus.)
- ↑ Onuškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Onuškis loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 147–150 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Onuškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 716 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Onuškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 458 psl.
- Onuškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 242 psl.
- Onuškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 328 psl.
- Onuškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 716 psl.
- Onuškis. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 473 psl.
|