Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė
    Onutė Rumbauskaitė Grigaliūnienė.JPG

    Gimė 1955 m. kovo 20 d. (69 m.)
    Linkuvoje

    Veikla
    Linkuvos ir Žeimelio gimnazijų mokytoja

    Išsilavinimas 1973 me. Linkuvos Karolio Požėlos vidurinė mokykla
    Alma mater 1978 m. Šiaulių pedagoginis institutas

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė (g. 1955 m. kovo 20 d. Linkuvoje) – Linkuvos ir Žeimelio gimnazijų mokytoja.

    Kilmė ir šeima

    Tikra linkuvietė, nes 1955 metų kovo 20 dieną gimė tuometiniuose Linkuvos gimdymo namuose.

    Tėveliai buvo labai jauni: tėčiui buvo 28 metai, o mamai 23. Jokių palikimų ir turtų jie neturėjo, pradėjo gyvenimą, kaip mama pasakojo, nuo pagalvės ir šaukšto. Nuomodavosi kambarį pas įvairias bobutes, todėl gyveno bent penkiose Linkuvos vietose, kol 1968 metais nepasistatė namo tada M. Melnikaitės, dabar Kapų gatvėje.

    Cquote2.png Geriausiai prisimenu butelį senosios vaistinės kieme. Iš čia pradėjau lankyti mokyklą, čia gimė brolis Kęstutis. Iš prigimties buvau labai smalsus, žingeidus vaikas. Kadangi tėveliai abu dirbo ir užtrukdavo vakarais ilgiau darbe, o mamytė iš vis tada dirbo Vakarinėje mokykloje, mus su broliu prižiūrėdavo kaimynų mergaitės arba samdytos bobutės, atseit auklės. Deja, nebeprisimenu, kuri iš jų įvedė mane į stebuklingą Knygos pasaulį, iš pradžių tik skaitydama pasakas, o paskui išmokiusi mane skaityti. Esu nepaprastai dėkinga tai moteriai, nes mamytė mane mokyti neturėjo galimybės. Skaityti mokėjau jau 5 metų, o nuo 6 metų pradėjau skaityti Linkuvos Viešojoje bibliotekoje išimties tvarka, nes skaitytojo bilietą išduodavo tik pirmoje klasėje. Bibliotekoje buvau gan dažnas svečias, nes knygutes perskaitydavau labai greitai,o be to tereikėdavo tik perbėgti gatvę.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    1979 metais ištekėjo. 1980 m. susilaukė sūnaus Mindaugo, o 1981 m. dukters Ritos.

    Jaunystė

    Cquote2.png Gražiausios, nerūpestingiausios vaikystės dienos prabėgo žaidžiant Linkuvos bažnyčios šventoriuje arba prie Kultūros namų, nes kieme žaisti buvo nejauku – jis daugiau panašėjo į akmenimis grįsta šulinį. Niekad neišdils iš atminties pirmieji mano draugai: Janytė Arūnaitė, Zenius ir Gedutis Čekauskai. Pirmieji buvo už mane vyresni, tačiau nesibodėjo tokios mažės kaip aš draugija. Vienijo mus dar ir tai, kad jie taip pat nepaprastai mėgo skaityti. Prisimenu ir jų tėvelius, ypač Čekauskus, kurie buvo tikri inteligentai, paprasti ir šilti žmonės.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    Mokykla

    1962 metų rugsėjo 1 dieną pradėjo lankyti Linkuvos K. Poželos vidurinę mokyklą, ją baigė 1973 m.

    Vaizdas:Cquote2.png Kažkur yra nuotrauka – aš susiraukusi, su didžiuliu kaproniniu bantu plaukuose, laikau rankose už save vos tik ne didesnių gladiolių puokštę. Matyt pirmoji diena mokykloje didelės euforijos nesukėle. Mano pirmoji mokytoja Katinienė (vardo nepamenu) buvo labai griežta ir reikli. Gal net per griežta, ir aš jos nemylėjau. O tikruoju Pirmu savo mokytoju laikau šviesios atminties Bronių Balbierių. Kaip dabar akyse stovi aukštas, kiek pakumpęs, pagyvenęs nepaprastai gerų akių vyriškis. Klasėje jis niekada nepakeldavo balso. Tai antras žmogus mano gyvenime, kuris skiepijo meilę knygai, mokė ne tik Skaityti, bet ir Matyti. Pats labai raiškiai skaitydavo. Kaip ir daugeliui mano kartos žmonių, man su mokykla yra susiję daug puikių prisiminimų. Mes norėjome ir mokėjome mokytis, mokslai niekada nebuvo našta. Tikėjome (o dažniausiai taip ir būdavo), kad geras atestatas – užtikrintas bilietas į gyvenimą. Visą laiką mokiausi gerai, automatiškai teko dalyvauti ir visuomeninėje veikloje. Buvau klasės pionierių būrio pirmininkė, paskui komjaunimo sekretorė, aktyviai dalyvavau karinio – patriotinio būrio „Žaibas“ veikloje, vadovavau literatų būreliui, vesdavau renginius, dainavau chore ir net vaidinau tradiciniame abiturientų spektaklyje. Tos veiklos buvo sočiai, ir netgi buvo smagu. O svarbiausia, kad čia, mokykloje, turėjau laimės pažinti ir būti mokoma nuostabių Mokytojų. Kai kurių jų vardų neprisimenu, tačiau niekada nepamiršiu jų, gyvųjų ir jau, deja, išėjusių, veidų: Broniaus Balbierio ir jo dukters Balbierytės, A. Servos, seserų Aldonos Dimšienės ir Irenos Liutkevičiūtės (jas pažinojau dar nuo vaikystės, nes buvo mamos labai geros draugės), V. Valionio, Gražinos Žvirblytės, Zenono Stanevičiaus, Bernadetos ir Algio Dičpetrių (pastarasis buvo mano auklėtojas), Genutės Žeimienės, V. Markevičienės, Nijolės Marcinkutės ir, žinoma, mano nuostabiausios, nepakartojamos mano Mokytojos Stasės Lovčikaitės. Dėkingumo jiems neišreikš jokie žodžiai.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    Studijos

    Baigusi mokyklą, 1974 metais įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, kurį baigusi 1978 m. su rusų kalbos mokytojos diplomu grįžo į gimtąjį rajoną.

    Cquote2.png Mačiau, kaip sunkiai ir atsakingai dirbo mamytė. Pagrindiniai stojimo argumentai buvo, žinoma, aukštojo mokslo diplomas ir tai, kad ŠPI buvo tada vienintelė arti namų esanti aukštoji mokykla.

    Tada labai pablogėjo mamos sveikata, norėjau būti arčiau namų.

    Studijų metai pralėkė kaip vėjas.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    Darbinė veikla

    Pradžioje dirbo dviejose įstaigose iš karto – Švietimo skyriuje bibliotekininke ir vedė rusų kalbos pamokas Triškonių aštuonmetės mokyklos mokiniams.

    Cquote2.png Tada direktoriavo F. Savickaitė, bet teko dirbti ir su Angele Kublickiene. Aplamai, kolektyvas buvo nuostabus, nepaprastai draugiškas. Dar smagu buvo, kad kūno kultūra dėstė buvęs klasiokas Vytautas Žemėtis, dabar dirbantis Panevėžyje.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    1979 m. pradėjo dirbti Linkuvos vidurinėje mokykloje, kurioje dirbo iki 1983 m.

    Cquote2.png Važinėjimas į darbą buvo labai neparankus, todėl kreipiausi į tuometį Linkuvos vidurinės mokyklos direktorių V. Klikūną prašydama darbo. Gavau ne tik pamokas, bet ir auklėjamąją klasę. Tačiau aplinkybės privertė apsigyventi Žeimelyje, tad Linkuvoje dirbau labai neilgai.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    1983 m. Žeimelio kaimo profesinėje mokykloje Nr. 66, kurioje dirbo iki 1993 m.

    Nuo 1993 m. Žeimelio vidurinės mokyklos pradinių klasių auklėtoja.

    Cquote2.png Gal ir dabar dar būčiau dirbusi, bet likimas padarė eilinį piruetą – 1993 metų Kalėdų išvakarėse į svečius atėjo – ne, ne Kalėdų senelis, o tuometis Žeimelio vidurinės mokyklos direktorius Gražvydas Kazakevičius su visiškai fantastiniu pasiūlymu – paimti mokyti pirmokus, kuriuos paliko į dekretą išėjusi mokytoja. Surizikavau ir neapsirikau. Iki to momento buvau dirbusi su mokiniais nuo 5 klasės iki 11, su vadinamais profkiniais ir net su suaugusiais (Darbo jaunimo mokyklos Žeimelio filiale). Tačiau darbo su pradinių klasių mokiniais patirtis emociškai su niekuo nesulyginama. Paklausiusi mamytės patarimo, mokiausi Šiaulių pedagoginiame universitete ir turiu pradinių klasių mokytojos specialybę, kuo esu labai patenkinta.

    Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė

    Cquote1.png


    Šaltiniai ir nuorodos


    Parengė: Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė, perdavė Emilija Stanevičienė.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 98% (+8644-112=8532 wiki spaudos ženklai).
    • Emilija Stanevičienė – redaktorius – 4% (+329-0=329 wiki spaudos ženklai).