Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė
Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė | |
---|---|
| |
Gimė | 1955 m. kovo 20 d. Linkuvoje |
| |
Veikla | |
| |
Išsilavinimas | 1973 me. Linkuvos Karolio Požėlos vidurinė mokykla |
Alma mater | 1978 m. Šiaulių pedagoginis institutas |
Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė (g. 1955 m. kovo 20 d. Linkuvoje) – Linkuvos ir Žeimelio gimnazijų mokytoja.
Kilmė ir šeima
Tikra linkuvietė, nes 1955 metų kovo 20 dieną gimė tuometiniuose Linkuvos gimdymo namuose.
Tėveliai buvo labai jauni: tėčiui buvo 28 metai, o mamai 23. Jokių palikimų ir turtų jie neturėjo, pradėjo gyvenimą, kaip mama pasakojo, nuo pagalvės ir šaukšto. Nuomodavosi kambarį pas įvairias bobutes, todėl gyveno bent penkiose Linkuvos vietose, kol 1968 metais nepasistatė namo tada M. Melnikaitės, dabar Kapų gatvėje.
1979 metais ištekėjo. 1980 m. susilaukė sūnaus Mindaugo, o 1981 m. dukters Ritos.
Jaunystė
Gražiausios, nerūpestingiausios vaikystės dienos prabėgo žaidžiant Linkuvos bažnyčios šventoriuje arba prie Kultūros namų, nes kieme žaisti buvo nejauku – jis daugiau panašėjo į akmenimis grįsta šulinį. Niekad
neišdils iš atminties pirmieji mano draugai: Janytė Arūnaitė, Zenius ir Gedutis Čekauskai. Pirmieji buvo už mane vyresni, tačiau nesibodėjo tokios mažės kaip aš draugija. Vienijo mus dar ir tai, kad jie taip pat nepaprastai mėgo skaityti. Prisimenu ir jų tėvelius, ypač Čekauskus, kurie buvo tikri inteligentai, paprasti ir šilti žmonės. Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė |
Mokykla
1962 metų rugsėjo 1 dieną pradėjo lankyti Linkuvos K. Poželos vidurinę mokyklą, ją baigė 1973 m.
Vaizdas:Cquote2.png | Kažkur yra nuotrauka – aš susiraukusi, su didžiuliu kaproniniu bantu plaukuose, laikau rankose už save vos tik ne didesnių gladiolių puokštę. Matyt pirmoji diena mokykloje didelės euforijos nesukėle. Mano pirmoji mokytoja Katinienė (vardo nepamenu) buvo labai griežta ir reikli. Gal net per griežta, ir aš jos nemylėjau. O tikruoju Pirmu savo mokytoju laikau šviesios atminties Bronių Balbierių. Kaip dabar akyse stovi aukštas, kiek pakumpęs, pagyvenęs nepaprastai gerų akių vyriškis. Klasėje jis niekada nepakeldavo balso. Tai antras žmogus mano gyvenime, kuris skiepijo meilę knygai, mokė ne tik Skaityti, bet ir Matyti. Pats labai raiškiai skaitydavo.
Kaip ir daugeliui mano kartos žmonių, man su mokykla yra susiję daug puikių prisiminimų. Mes norėjome ir mokėjome mokytis, mokslai niekada nebuvo našta. Tikėjome (o dažniausiai taip ir būdavo), kad geras atestatas – užtikrintas bilietas į gyvenimą. Visą laiką mokiausi gerai, automatiškai teko dalyvauti ir visuomeninėje veikloje. Buvau klasės pionierių būrio pirmininkė, paskui komjaunimo sekretorė, aktyviai dalyvavau karinio – patriotinio būrio „Žaibas“ veikloje, vadovavau literatų būreliui, vesdavau renginius, dainavau chore ir net vaidinau tradiciniame abiturientų spektaklyje. Tos veiklos buvo sočiai, ir netgi buvo smagu. O svarbiausia, kad čia, mokykloje, turėjau laimės pažinti ir būti mokoma nuostabių Mokytojų. Kai kurių jų vardų neprisimenu, tačiau niekada nepamiršiu jų, gyvųjų ir jau, deja, išėjusių, veidų: Broniaus Balbierio ir jo dukters Balbierytės, A. Servos, seserų Aldonos Dimšienės ir Irenos Liutkevičiūtės (jas pažinojau dar nuo vaikystės, nes buvo mamos labai geros draugės), V. Valionio, Gražinos Žvirblytės, Zenono Stanevičiaus, Bernadetos ir Algio Dičpetrių (pastarasis buvo mano auklėtojas), Genutės Žeimienės, V. Markevičienės, Nijolės Marcinkutės ir, žinoma, mano nuostabiausios, nepakartojamos mano Mokytojos Stasės Lovčikaitės. Dėkingumo jiems neišreikš jokie žodžiai. Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė |
Studijos
Baigusi mokyklą, 1974 metais įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, kurį baigusi 1978 m. su rusų kalbos mokytojos diplomu grįžo į gimtąjį rajoną.
Darbinė veikla
Pradžioje dirbo dviejose įstaigose iš karto – Švietimo skyriuje bibliotekininke ir vedė rusų kalbos pamokas Triškonių aštuonmetės mokyklos mokiniams.
Tada direktoriavo F. Savickaitė, bet teko dirbti ir su Angele Kublickiene. Aplamai, kolektyvas buvo nuostabus, nepaprastai draugiškas. Dar smagu buvo, kad kūno kultūra dėstė buvęs klasiokas Vytautas Žemėtis, dabar dirbantis Panevėžyje. Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė |
1979 m. pradėjo dirbti Linkuvos vidurinėje mokykloje, kurioje dirbo iki 1983 m.
1983 m. Žeimelio kaimo profesinėje mokykloje Nr. 66, kurioje dirbo iki 1993 m.
Nuo 1993 m. Žeimelio vidurinės mokyklos pradinių klasių auklėtoja.
Gal ir dabar dar būčiau dirbusi, bet likimas padarė eilinį piruetą – 1993 metų Kalėdų išvakarėse į svečius atėjo – ne, ne Kalėdų senelis, o tuometis Žeimelio vidurinės mokyklos direktorius Gražvydas Kazakevičius su visiškai fantastiniu pasiūlymu – paimti mokyti pirmokus, kuriuos paliko į dekretą išėjusi mokytoja. Surizikavau ir neapsirikau. Iki to momento buvau dirbusi su mokiniais nuo 5 klasės iki 11, su vadinamais profkiniais ir net su suaugusiais (Darbo jaunimo mokyklos Žeimelio filiale). Tačiau darbo su pradinių klasių mokiniais patirtis emociškai su niekuo nesulyginama. Paklausiusi mamytės patarimo, mokiausi Šiaulių pedagoginiame universitete ir turiu pradinių klasių mokytojos specialybę, kuo esu labai patenkinta. Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė |
Šaltiniai ir nuorodos
- PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ TARPTAUTINĖ METODINĖ- PRAKTINĖ KONFERENCIJA „VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS 2016 m.
- 2016 m. Žeimelyje – pradinių klasių mokytojų tarptautinė konferencija
Parengė: Onutė Rumbauskaitė-Grigaliūnienė, perdavė Emilija Stanevičienė. |