Osterodės apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Osterodės apskritis{{#set:Vardininkas=Osterodės apskritis}}
Landkreis Osterode in Ostpreußen

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.

Administracinis centras: Osterodė
1818-1905: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Karaliaučiaus apygarda
1905-1945: Alnaštyno apygarda
Gyventojų: 71 856 (1910), 75 879 (1939)
Plotas: 1 552 56 km² (1900)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Osterodės apskritis (vok. Landkreis Osterode in Ostpreußen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Osterodė.

Turinys

Geografija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Osterodės apskritis apėmė pietvakarinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Morungo, Alnaštyno ir Neidenburgo apskritimis. Aukščiausia vieta – 312 m. aukščio Dylevo kalnas, didžiausia upė – 145 km ilgio Pasargė. Apskrities teritorija 18481860 m. iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.

Istorija

Apskrities teritorijoje prie Tanenbergo 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis. Reorganizuojant Prūsijos kunigaikštystės valdymą 1752 m. įsteigta Morungo apskritis. 1818 m. iš jos dalies sudaryta Osterodės apskritis, Osterodėje įkurta Landrato įstaiga. Didžiausi miestai: Osterodė, Gilgenburgas, Hohenšteinas, Lybemiulis. 1900 m. apskrityje buvo 253 gyvenvietės.

1905 m. lapkričio 1 d. Osterodės apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Dluskai tapo Seebude, Januškava – Osterschau, Kalva – Kleintal.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Ostrudos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
69 487 71 856 74 666 76 604 77 104 75 879

1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 69487 62295 6440 502
1900 71856 63565 7461
1910 74666 65055 8847
1925 76604 70004 6115 326
1933 77104 70235 6310 252
1939 75879 67934 6305 6

Landratai

  • 1812: von Slomsky
  • 1818: Wilhelm Leopold Köhn von Jaski
  • 1844: Kühnast
  • 1848: Thamm
  • 1848: Karl Mathäus Schede
  • 1856: Otto Karl von Hüllessem-Meerscheidt
  • 1862: Rudolf Maria Ignatz von Brandt
  • 1886: von Stein-Grasnitz
  • 1886: Gustav Adametz
  • 1919: Willy Kramer
  • 1926: John Menger
  • 1933: Walter Kratz
  • 1934: Max Gunia
  • 1941: Carl Georg Wittich

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: