Ostlandas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Ostland)
Ostlandas
Reichskommissariat Ostland

Flag of the Soviet Union.svg

1941 – 1945

Flag of the Soviet Union.svg

Reichskommissariat Ostland Administrative.png
Valstybė: Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Administracinis centras: Ryga
Sritys: 4 ()
Oficialios kalbos: Vokiečių
Gyventojų: 19 200 000 ()
Plotas: 512 000 km² ({{{plotasmetai}}})

Ostlandas (Ostlando reichskomisariatasvok. Reichskommissariat für das Ostland) – 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. lapkričio 10 d. veikęs administracinis – teritorinis vienetas, sudarytas iš okupuotų Pabaltijo respublikų, dalies Baltarusijos bei Lenkijos. Formaliai Ostlandas likviduotas 1944 m. lapkričio mėnesį.

Valdymas

Ostlando centras įkurtas Rygoje (Gebiet Riga Stadt). Aukščiausioji valdžia priklausė reichskomisarams (Reichskommissar):

  • 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. rugsėjo 26 d. – Heinrichas Lozė (Heinrich Lohse ; 18961964 m.)
  • 1944 m. rugsėjo 26 d. – 1944 m. spalio 13 d. – Erichas Kochas (Erich Koch ; 1896 – 1986 m.)

Ostlandas buvo suskirstytas į 4 generalines sritis (Generalbezirke)  :

Iš viso: apie 485 000 km², apie 18 mln. gyventojų.

Kiekviena generalinė sritis padalinta į apygardas (Lietuvoje ir Latvijoje – po 6). Generaliniais komisarais paskirti: Lietuvai – dr. A. von Rentelnas, Latvijai – valstybės patarėjas dr. Drechsleris, Estijai – S.A. grupenfiureris Litcmanas, o Baltarusijai – gauleiteris Vilhelmas Kubė.

1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinėje srityje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje gyveno (be žydų) apie 2,9 mln. žmonių: 81,1 % lietuvių, 12,1 % lenkų, 3,0 % rusų, 2,9 % baltarusių.

Okupacijos padariniai

Ostlando administracija engė okupuotas tautas, niokojo jų kultūrą, plėšė turtą, vežė žmones darbams į Vokietiją. Buvo slopinamas bet koks pasipriešinimas, naikinami gyventojai, rengiami Pabaltijo kolonizavimo planai. Pagal generalinį planą „Ost“ buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. Lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo.

Pagal nacių rasinę vertybių skalę latviai ir estai stovėjo aukščiau už lietuvius vien dėl to, kad tuose kraštuose jau nuo seno gyveno gerai vertinami Baltijos vokiečiai (Baltendeutschen), daugelis jų – vokiečių kilmės aristokratai ar šiaip vokiečių inteligentija, kuri įnešė tam tikrą indėlį į vokiečių kultūrą. SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Ilgalaikis nacionalsocialistinės Vokietijos tikslas Baltijos respublikose buvo jas įtraukti į reicho sudėtį, du trečdalius gyventojų iškeldinus, o kitus pamažu sumaišyti su vokiečių imigrantais.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 243% (+56-0=56 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-33=-33 wiki spaudos ženklai).