Ostlandas
- Kitos reikšmės – Ostland (reikšmės).
Ostlandas Reichskommissariat Ostland | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė: | Trečiasis Reichas | |||
Administracinis centras: | Ryga | |||
Sritys: | 4 | |||
Oficialios kalbos: | Vokiečių | |||
Gyventojų: | 19 200 000 | |||
Plotas: | 512 000 km² |
Ostlandas (Ostlando reichskomisariatas – vok. Reichskommissariat für das Ostland) – 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. lapkričio 10 d. veikęs administracinis – teritorinis vienetas, sudarytas iš okupuotų Pabaltijo respublikų, dalies Baltarusijos bei Lenkijos. Formaliai Ostlandas likviduotas 1944 m. lapkričio mėnesį.
Valdymas
Ostlando centras įkurtas Rygoje (Gebiet Riga Stadt). Aukščiausioji valdžia priklausė reichskomisarams (Reichskommissar):
- 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. rugsėjo 26 d. – Heinrichas Lozė (Heinrich Lohse ; 1896 – 1964 m.)
- 1944 m. rugsėjo 26 d. – 1944 m. spalio 13 d. – Erichas Kochas (Erich Koch ; 1896 – 1986 m.)
Ostlandas buvo suskirstytas į 4 generalines sritis (Generalbezirke) :
- Estijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Estland) sostinė Talinas. 47 550 km², 1,13 mln. gyventojų.
- Latvijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Lettland) sostinė Ryga. 65 792 km², 2,00 mln. gyventojų.
- Lietuvos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Litauen) sostinė Kaunas. 59 800 km², 2,87 mln. gyventojų.
- Baltarusijos generalinė sritis (vok. Generalbezirk Weißruthenien) sostinė Minskas. 311 000 km², apie 12 mln. gyventojų.
Iš viso: apie 485 000 km², apie 18 mln. gyventojų.
Kiekviena generalinė sritis padalinta į apygardas (Lietuvoje ir Latvijoje – po 6). Generaliniais komisarais paskirti: Lietuvai – dr. A. von Rentelnas, Latvijai – valstybės patarėjas dr. Drechsleris, Estijai – S.A. grupenfiureris Litcmanas, o Baltarusijai – gauleiteris Vilhelmas Kubė.
1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinėje srityje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Jo duomenimis, Lietuvoje gyveno (be žydų) apie 2,9 mln. žmonių: 81,1 % lietuvių, 12,1 % lenkų, 3,0 % rusų, 2,9 % baltarusių.
Okupacijos padariniai
Ostlando administracija engė okupuotas tautas, niokojo jų kultūrą, plėšė turtą, vežė žmones darbams į Vokietiją. Buvo slopinamas bet koks pasipriešinimas, naikinami gyventojai, rengiami Pabaltijo kolonizavimo planai. Pagal generalinį planą „Ost“ buvo numatyta suvokietinti visą estų tautą ir gana nemažai latvių. Lietuviai tam netiko, nes turėjo gana daug slaviško kraujo.
Pagal nacių rasinę vertybių skalę latviai ir estai stovėjo aukščiau už lietuvius vien dėl to, kad tuose kraštuose jau nuo seno gyveno gerai vertinami Baltijos vokiečiai (Baltendeutschen), daugelis jų – vokiečių kilmės aristokratai ar šiaip vokiečių inteligentija, kuri įnešė tam tikrą indėlį į vokiečių kultūrą. SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į Vakarų Sibirą. Ilgalaikis nacionalsocialistinės Vokietijos tikslas Baltijos respublikose buvo jas įtraukti į reicho sudėtį, du trečdalius gyventojų iškeldinus, o kitus pamažu sumaišyti su vokiečių imigrantais.
Nuorodos
|