Pūčkorių dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

54°41′19″N 25°21′34″E / 54.68861°N 25.35944°E / 54.68861; 25.35944

Pūčkorių dvaras
Vieta Pūčkoriai
Bajorų giminės Loškariovai, Jokūbas Sidorovičius, Stanislovas Sidorovičius, Steponas Izmailskis, Irena Romankievič, Zaborovskiai
Savininkas L. Patapienė

Pūčkorių dvaras (kartais – Puškarnia) – dvaras Pūčkoriuose (Vilniaus miestas).

Istorija

Patrankų liejyklos liekanos

Dvaras minėtas jau XIV a., tačiau pirmieji duomenys siekia XVI a. pradžią. Iki šių dienų išliko XVIIIXIX a. pradžios palivarko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios upės.

Iki XVIII a. vidurio dvaras priklausė LDK iždui ir buvo Artilerijos vadovybės žinioje, čia nuo XVI a. vidurio veikė Vilniaus patrankų liejykla.

1797 m. dvaras atiteko valstybės patarėjui Loškariovui, kuris jį 1804 m. pardavė Jokūbui Sidorovičiui. Po šio mirties dvarą paveldėjo sūnus Stanislovas Sidorovičius, Vilniaus vyriausiojo teismo advokatas. Jam valdant prie Vilnios pastatytas vandens malūnas.

Kitas šeimininkas – papulkininkas Steponas Izmailskis – pritaikė malūną medienos masės gamybai, o vėliau – ir popieriaus fabrikui. Šis, nuomojamas bendrovės „Šabad i Ko“, gamino kartoną, popierių bei medienos masę (veikė iki 1915 m.).

1921 m. daugiau kaip 6 ha dvaro žemės nupirko valstybė, dalį perdavė geležinkeliui. 1927 m. valstybė nupirko žemės sklypą S. Batoro gatvei platinti. 1928 m. sklypas už geležinkelio buvo parduotas Aleksandrui Andriuškevičiui. 1929 m. mirus dvaro paveldėtojos Olgos Izmailskos dukrai Sofijai Krasovskai dvarą paveldėjo pastarosios dukra Irena Romankievič, kuri dvarą valdė iki 1940 m.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: