Pagėgių rajonas
Pagėgių rajonas | |||||
TSRS topografija | |||||
Centras: | Pagėgiai | ||||
Sudarytas: | 1950 m. birželio 20 d. | ||||
Panaikintas: | 1962 m. gruodžio 8 d. | ||||
Anksčiau: | Pagėgių apskritis Tauragės apskritis | ||||
Vėliau: | Šilutės rajonas | ||||
|
Pagėgių rajonas – 1950–1962 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietvakariuose, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.
Istorija
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Pagėgių apskrities 24 apylinkių ir Tauragės apskrities 3 apylinkių. Iki 1953 m. įėjo į Klaipėdos sritį. 1957 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. gruodžio 8 d. rajonas panaikintas, teritorija prijungta prie Šilutės rajono.[1]
Rajono istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 | 27 apylinkės |
| ||
1954 | 12 apylinkių |
| ||
1959 | 816,65 | 27209 | 12 apylinkių |
|
1962 | 828 | 12 apylinkių |
|
Šaltinis
- ↑ Pagėgių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
|