Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija
| Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija | |
 | |
| Gyvenvietė: | Pagėgiai |
| Adresas: | Vilniaus g. 3 |
| Mokinių skaičius | 427 (2013 m.) |
| Mokytojų skaičius | 40 (2013 m.) |
| Mokyklos direktorė(-ius) | Vaclovas Navickas |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | |
Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija (iki 2008 m. Pagėgių vidurinė mokykla) – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Istorija
1930 m. Pagėgiuose buvo įkurta vidurinio mokslo institucija, pastatyti trijų aukštų lietuvių gimnazijos rūmai (dabar Pagėgių vaikų globos namai). Projekto autorius buvo A. Brakas, tai buvo viena erdviausių ir gražiausių visoje Lietuvoje. 1950 m. rajone veikusios vidurinė, pradinė ir rusų mokyklos buvo sujungtos, perkeltos į buvusios Vokiečių realinės žemės ūkio mokyklos patalpas ir tapo Pagėgių vidurine mokykla.
Dabartinė Algimanto Mackaus gimnazija yra įsikūrusi 1935 m. pastatytose Vokiečių realinės žemės ūkio mokyklos patalpose. 2006 metais buvo pradėta Pagėgių vidurinės mokyklos renovacija ir rekonstrukcija. 2007 metų rugsėjo pirmąją 1935 metais statyta mokykla prisikėlė naujam gyvenimui, o atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
2008 metais buvo pastatyta moderni sporto salė su tribūnomis žiūrovams, rekonstruotas stadionas, įrengti lauko teniso kortai. 2008 m. gegužės 23 d. akredituota Pagėgių vidurinėje mokykloje vidurinio ugdymo programa (ŠMM įsakymas Nr. ISAK-1470). 2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos bazėje įsteigta gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. 2008 m. rugsėjo 1-ąją iškilmingai atidaryta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija.
Algimanto Mackaus muziejus
A. Mackaus muziejus mokykloje įkurtas 2003 m. Jame eksponuojama ir saugoma daugiau kaip 100 poeto A. Mackaus, jo šeimos ir artimųjų originalių nuotraukų ir kopijų. Daugumą jų bei keletą savo asmeninių daiktų muziejui padovanojo poeto mama Marcelė Mackienė, kuri mirė 2006 m. gruodžio mėn., sulaukusi 102 metų. Be nuotraukų, muziejuje saugomi ir du originalūs poeto rankraščiai, signalinis rinkinio „Jo yra žemė“ egzempliorius su paties poeto ranka įrašytais taisymais. Vienas iš unikaliausių eksponatų – minėto rinkinio nuorašas, kurį atliko dailininkė Gražina Didelytė, būdama Vengrijoje dar tuo metu, kai A. Mackaus poezijos Lietuvoje nebuvo galima leisti. Šį eksponatą, kaip ir 19 originalių ekslibrisų, muziejui padovanojo poetas Mykolas Karčiauskas. Taip pat jame eksponuojama ir keletas A. Mackaus dokumentų kopijų: gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad poetas gimė Pagėgiuose, pažymių knygelė, paties pieštas atvirukas, literatūros užrašai. Eksponuojamos 25 A. Mackaus knygų leidimo fondo JAV išleistos knygos, kurias muziejui atsiuntė ilgametis šio fondo direktorius G. Vėžys bei po jo mirties fondui vadovavusi L. Vėžienė. Taip pat yra ir du žurnalo „Margutis“, kurį A. Mackus redagavo, numerius. Muziejuje saugomi ir kompaktinės plokštekės su poeto skaitomu eilėraščiu bei jo ir Dalios Juchnevičiūtės vestuvių filmuota medžiaga, audio ir video interviu su poeto mama M. Mackiene.
Įkurti šį muziejų padėjo, informacijos suteikė bei įdomių eksponatų atsiuntė jau minėtas poetas Mykolas Karčiausias, JAV gyvenantys E. Šulaitis, H. Vepštienė, a.a. G. Vėžys, rašytojai Juozas Aputis, Sigitas Geda, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja S. Vėlavičienė, buvusi leidyklos redaktorė A. Baliulienė, poeto vaikystės draugas VU profesorius Vytautas Juodkazis. Yra palaikomi ryšiai su A. Mackaus giminaičiais K. Mackumi, R. Dušauskiene, J. ir F. Grabiais, V. Strikaičiu, E. Vidmantiene, ypač daug padėjusia K. Grabyte. Muziejuje lankėsi ne tik poeto giminaičiai, bet ir kiti garbūs svečiai: LR Prezidentas Valdas Adamkus, aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Egidijus Stancikas, Gediminas Adomaitis, literatūrologas Vytautas Gasiliūnas bei mokytojai su mokiniais ne tik iš mūsų savivaldybės, bet ir Šiaulių, Jurbarko, Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių, Šilutės, Ukmergės rajono mokyklų, Karaliaučiaus krašto bei Bad Iburgo (Vokietijos).
Draugystė su Vokietijos Bad Iburg gimnazija
Jau daugiau kaip 15 metų Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija bendradarbiauja su Vokietijos Bad Iburg gimnazija. Šios draugystės pradininkas ir puoselėtojas yra Pagėgių savivaldybės Lumpėnų kaime gimęs ir augęs Verneris Kiupelis. Ne veltui jis gimnazijos bendruomenės narių yra vadinamas Vokietijos ambasadoriumi Pagėgiuose.
2005 m. Verneris Kiupelis buvo tituluotas Pagėgių krašto žmogumi už nuolatinę pagalbą ir paramą Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įstaigoms.
Bad Iburg gimnazija ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija kasmet keičiasi mokinių ir mokytojų delegacijomis. Abiejų mokyklų bendruomenių nariai turi galimybę susipažinti su kitos šalies istorija, kultūra, švietimo sistema. Po keletą mūsų gimnazijos mokinių, besimokančių vokiečių kalbos, kiekvienais metais gilina vokiečių kalbos žinias Bad Iburg gimnazijoje.
Nuoširdi draugystė gimnaziją sieja su Europos Parlamento pirmininku Hansu Gertu Pioteringu. Viename iš interviu pirmininkas yra pabrėžęs, kad geriausiai iš visos Lietuvos jis pažįsta Pagėgius. Jo dėka gimnazijos mokiniai ir mokytojai aplankė Europos Parlamento buveines Briuselyje ir Strasbūre.
Direktoriai
- E. Rutkys - 1945 m.;
- J. Greičius – 1945 – 1949 m. m.1949 m. kovo mėn. ištremtas į Sibirą;
- J. Linkys – 1949 – 1951 m. m;
- O. Ragauskienė – 1952 – 1959 m. m;
- V. Šimkus – 1959 – 1961 m. m;
- J. Mišeikis – 1962 – 1967 m. m;
- F. Toleikis – 1968 – 1971 m. m;
- J. Glinskis – 1972 – 1978 m. m;
- J. Naikuvienė – 1979 – 1980 m. m;
- V. Litvinas – 1980 – 1989 m. m;
- J. Žuklija – 1990 – 1994 m. m;
- J. Marcinkienė – 1994 – 1999 m. m;
- V. Navickas – nuo 1999 iki dabar.
Žymiausi mokiniai
- M. Stakvilevičius - pedagogas, fizikas, matematikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas;
- A. Jarusevičius – žurnalistas;
- V. Daujotis – chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras;
- R. Vilutis – lakūnas – instruktorius;
- A. Zuzavičius – Vilniaus geologijos instituto mokslinis bendradarbis;
- R. Kazakevičius – rašytojas;
- L. Čičirka – pasaulio veteranų sunkiosios atletikos čempionas.
Nuorodos
| ||||||||||||||
| ||||||