Pagėgiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pagėgiai
   Pagėgių sav herbas.jpg      Flag of Pagegiai.svg.png   
Pagėgiųliuteronų.JPG
Pagėgių liuteronų bažnyčia

Pagėgiai
55°08′10″N 21°54′22″E / 55.136°N 21.906°E / 55.136; 21.906 (Pagėgiai)Koordinatės:55°08′10″N 21°54′22″E / 55.136°N 21.906°E / 55.136; 21.906 (Pagėgiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pagėgių savivaldybė
Seniūnija: Pagėgių seniūnija
Gyventojų: 1 941 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pagė́giai
Kilmininkas: Pagė́gių
Naudininkas: Pagė́giams
Galininkas: Pagė́gius
Įnagininkas: Pagė́giais
Vietininkas: Pagė́giuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-99032


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PagėgiaiVikiteka

PagėgiaiMažosios Lietuvos miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija. Miestas yra radialinio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia, pašventinta 1997 m.
Havezate 0gr.gif Pagėgių dvaro liekanos
Buvęs Pagėgių konclageris
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija
  • Pradinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Pagėgių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Yra miesto parkas, pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas, netoliese stūkso Pagėgių piliakalnis.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Pagėgiai



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Pagėgiai OpenLayers žemėlapyje
Pagėgiai „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Pagėgiai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Pagėgių apskritis 1920–1939 m.
Pagėgiai 1796-1802 m. žemėlapyje

Pagėgiai minimi nuo 1281 m., kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Nuo 1307 m. minimas kaimas. Nuo XV a. pradžios priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. Klaipėdos krašta perdavus Lietuvai, Pagėgiams suteiktos miesto teisės, pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo plentų KlaipėdaSmalininkai ir MintaujaTilžė linijos.

Kaimo aerofotonuotrauka 1944 m. rugpjūčio mėn.

Pagėgiams 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 19291930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti Pagėgių katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestas nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas, 2000 m. įkurta Pagėgių savivaldybė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181871 m. Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė
18711919 m. Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Vokietijos imperija
19201923 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Pagėgių valsčius, Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas
19451947 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, LTSR
19471950 m. Pagėgių apskritis, LTSR
19501962 m. Pagėgių apylinkė, Pagėgių rajono centras, LTSR
19621990 m. Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, LTSR
19901995 m. Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, Lietuva
19951999 m. Pagėgių seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuva
nuo 2000 m. Pagėgių savivaldybė, Lietuva


Pavadinimo kilmė

Pagėgiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gėgės upelio vardo,[6] pridedant priešdėlį pa-. Liaudies etimologija vardą sieja su gegute.[7]

Gyventojai

1818 m. kaime buvo 43 sodybos, 1850 m. 126 pastatai, 1885 m. – 150 pastatų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1818 m. ir 2011 m.
1818 m. 1850 m. 1885 m. 1910 m. 1925 m. 1939 m. 1959 m.sur.[8]
246 506 684 684 1 404 2 761 3 436
1970 m.sur. 1976 m.[9] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur.
2 797 3 000 2 696 2 568 2 393 2 253 1 941

Žymūs žmonės

Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964), žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.

Sportas

Šaltiniai

  1. Pagėgiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Pagėgiai wikimapia.org
  4. Pagėgiai maps.vlasenko.net
  5. Pagėgiai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 151 psl.
  7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 306 p.
  8. Pagėgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 733 psl.
  9. Pagėgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 401 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Lazdynas – Rimantas Lazdynas
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS