Pagarba
Pagarba - skaitymasis su kito asmens jausmais, poreikiais, mintimis, idėjomis, norais ir prioritetais, jų pripažinimas reikšmingais, vertais dėmesio, turinčiais kitokią vertę. Gerbiant asmenį, priimama to asmens individualumas ir keistumai.
Pagarba gali būti parodoma elgesiu. Ji taip pat gali būti jaučiama. Pvz., galima jausti pagarbą kitam ir galima jaustis gerbiamam. Kadangi žmogus geba kontroliuoti savo elgesį, ne visada pagarbus elgesys reiškia juntamą pagarbą kitam. Kita vertus, jei asmuo jaučia pagarbą kitam, jo elgesys bus natūraliai pagarbus. Žmonės taip pat paprastai jaučia, ar yra gerbiami.
Istorija ir dabartis
Gali būti, kad praeityje pagarba turėjo įtakos individo šansams išlikti. Pvz., dykumos klajoklių gentyse, bendruomenės nariams keliantis iš vienos vietos į kitą, niekieno negerbiami asmenys tikėtina galėdavo būti palikti ir pasmerkti žūčiai, kaip nesvarbūs, nevertingi ar nenaudingi bendruomenei.
Dabartiniais laikais šis ryšys tarp pagarbos ir išgyvenimo yra daug silpnesnis, pavyzdžiai būtų žmonių rūpinimasis turtingu asmeniu už atlyginimą, bet nebūtinai jaučiant pagarbą jam pačiam, arba nepagarba talentingam garsiam ar kitaip daug nusipelniusiam žmogui, kuris žemina kitus.
Pagarbos buvimas arba nebuvimas šiuolaikiniame kontekste turi reikšmę, kai žmonės priima su kitais žmonėmis susijusius sprendimus. Kitą gerbiantis asmuo nuspręs/pasielgs kitaip nei toje pačioje situacijoje pasielgtų negerbiantis asmuo. Gerbiantis kitą žmogus yra jam palankesnis, linkęs bendradarbiauti, padėti, ir pastarajam pasiekti savo tikslų reikia mažiau ar mažesnių pastangų. Esant abipusei pagarbai, žmonių santykiuose būna mažiau konfliktų.
Šaltiniai
| ||||||