Pajūris (Šilalė)
Pajūris | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pajūrio bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Pajūrio seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 614 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 12 km į pietvakarius nuo Šilalės, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1830 m. |
Netoli miestelio aptikti du kapinynai |
Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas, aplink jį, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko , Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija.
|
Miestelio parkas |
Pajūrio dvaro sodyba |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija |
Pajūrio biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-75020) |
Rajono vaikų globos namai |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Pro miestelį prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio įžymybė – pakabinamasis tiltas per Jūros upę. Pajūryje yra dvi stovyklavietės, akmens druskos telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠILALĖ – 12 km | |||||||||||
Jomantai – 3 km Pakisys - 1 km |
|
||||||||||
BIKAVĖNAI – 5 km ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km |
Didkiemis – 13 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Pajūris (Šilalė) TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV a., o Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart minimas 1498 m., Pajūrio valsčius – 1514 m.
Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje 1600–1615 m. ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, žemaičių seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 m. Bernardo Vapovskio žemėlapyje.
Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 m. Nuo 1852 m. miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a.
1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. I pasaulinio karo metu okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. 1935 m. įkurtas Pajūrio pranciškonų vienuolynas.
Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. | Pajūrio valsčius centras (iki XX a. jo centras) | ? |
XVI a. | Žemaitijos seniūnija | |
1861–1915 m. | Raseinių apskritis | |
1915–1918 m. | Pajūrio apskrities centras | |
1918–1919 m. | Tauragės apskritis | |
1919–1950 m. | Šilalės valsčius | |
1950–1995 m. | Pajūrio apylinkės centras | Šilalės rajonas |
1995– | Pajūrio seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||||
1859 m. | 1868 m.*[4] | 1897 m.sur. | 1898 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
119 | 107 | 503 | 506 | 584 | 499 | 457 | 567 | ||
1979 m.sur.[7] | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
841 | 840 | 1 170 | 1 218 | 873 | 784 | 614 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Jonas Bildušas (1895–1966), Steigiamojo seimo dalyvis, 1925–1927 m. ėjo Tauragės burmistro pareigas.
- Zenonas Palauskas (1919–1985), operos dainininkas, pedagogas.
Šaltiniai
- ↑ Pajūris. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.){{#subobject:Pajūris (Šilalė) (Поюрже, ESBE) |Straipsnis=Pajūris (Šilalė) |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Поюрже |Žodyno tomas=Т. 24А (48) |Žodyno puslapis= 844 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Поюрже. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl. (rus.)
- ↑ Pajūris (Šilalė) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Pajūris (Šilalė) loadmap.net
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Pajūris (Šilalė). „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 479 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 275 psl.
- Pajūris (Šilalė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 268 psl.
- Pajūris (Šilalė). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 407 psl.
- Pajūris (Šilalė). Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
- Pajūris (Žvingių). Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 195 psl.
- Istorija ir žemėlapiai
|