Pajūrio dvaras

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas

    Pajūrio dvaras buvo Pajūrio miestelyje (Šilalės rajono savivaldybė). Iš sodybos išlikę svirnas (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), bravoras (1891 m.), parkas (įveistas XIX a.).

    Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai.

    Istorija

    LDK laikais čia buvo karališkasis dvaras. 1530 m. Žygimantas Augustas dvarą dovanojo Mikalojui Volodkevičiui. XVI a. pabaigoje jį įsigijo Jeronimas Valavičius. 1854 m. iš Valavičių Pajūrį įsigijo Kauno gubernijos maršalka Adolfas Čapskis, o iš jo netrukus nupirko Valstybės komiteto narys Povstanskis, kuris vedęs žydę iš Smolensko, gavo nemažą kraitį.

    Povstanskiai ant Jūros upės kranto pastatė spirito varyklą ir malūną su lentpjūve, iš kurių turėjo nemažai pelno. Po tėvo mirties dvaras atitieko vienam iš devynių sūnų – Mauricui, kuris nesugebėdamas jo valdyti, spirito varyklą ir malūną su lentpjūve pardavė iš Amerikos grįžusiam Kazimierui Nausėdai.

    Mirus žmonai, 1935 m. K. Nausėda savo nuosavybę padovanojo Kretingos vienuolynui, kuris čia įsteigė naujokyną – trečiąjį pranciškonų susivienijimo centrą. 1940 m. sovietai išvaikė vienuolyno gyventojus ir įkūrė žemės ūkio mokyklą.

    Šaltiniai

    • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 265 psl.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • KS – autorius – 100% (+2147-0=2147 wiki spaudos ženklai).