Pajūrio regioninis parkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pajurio regioninis parkas.png

Pajūrio regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, prie Baltijos jūros. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija Klaipėdoje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.

Gamtos vertybės

Unikalus liekaninės kilmės Plazės (Plocio) ežeras, žemyninės kopos, Baltijos jūros 18–20 m aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, Olandų kepurės kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, Kalotės bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.

Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. Karklė žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama Olando kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, daug didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko paskutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau Klaipėdos. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.

Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo Olando kepurės skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie Plazės (Plocio) ežero – iš specialaus stebėjimo namelio.

Kultūros paveldas

Karklės kapinės

Nemirsetoje yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. Karklėje – senos sodybos ir kapinės. Kalotėje yra karčiama, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pirmojoje pusėje). Šiauriau Girulių pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.

Laisvalaikis ir pramogos

Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima supažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, Karklėje ir Nemirsetoje. Prie Kalotės ežero įrengta pora stovyklaviečių.


Populiariausios pėsčiųjų trasos – pajūriu nuo Klaipėdos iki Palangos. Taip pat žmonės mėgsta pasivaikščioti Olandų kepurės ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinių pėsčiųjų takais.

Yra dviračių takas, jungiantis Klaipėdą su Palanga, kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – Olando kepurės kalno skardis, Nemirsetos apžvalgos aikštelė, etnografinis Karklės kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.

Placio rezervate draudžiama vaikščioti po visą jo teritoriją.

Vyksta Parko dienos, Žvejų regata, Senovinės ugnies naktis (paskutinį rugpjūčio šeštadienį).

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 102% (+4012-0=4012 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+10-0=10 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-71=-71 wiki spaudos ženklai).