Pajūris (Šilalė)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pajūris
   Pajurioherbas.png   
Pajurio baznycia.JPG
Pajūrio bažnyčia

Pajūris
55°26′38″N 22°01′41″E / 55.444°N 22.028°E / 55.444; 22.028 (Pajūris (Šilalė))Koordinatės:55°26′38″N 22°01′41″E / 55.444°N 22.028°E / 55.444; 22.028 (Pajūris (Šilalė))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija: Pajūrio seniūnija
Gyventojų: 784 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Pajū́ris
Kilmininkas: Pajū́rio
Naudininkas: Pajū́riui
Galininkas: Pajū́rį
Įnagininkas: Pajū́riu
Vietininkas: Pajū́ryje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio  165  ŠilalėŠilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1830 m.
Legenda pomnik.svg Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas, aplink jį, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko , Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija.
  • Lurdas prie bažnyčios
Tree map icon.svg Miestelio parkas
Havezate 0gr.gif Pajūrio dvaro sodyba
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Pajūrio biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-75020)
Rajono vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Obeliskas miestelio centre tremtiniams atminti

Pro miestelį prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio įžymybė – pakabinamasis tiltas per Jūros upę. Pajūryje yra dvi stovyklavietės, akmens druskos telkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png ŠILALĖ – 13 km Blank-50px.png
Jomantai – 3 km
Pakisys - 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BIKAVĖNAI – 5 km
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km
Didkiemis – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Pajūris (Šilalė) OpenLayers žemėlapyje
Pajūris (Šilalė) TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV a. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m.

Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje 16001615 m. ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, žemaičių seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 m. Bernardo Vapovskio žemėlapyje.

Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 17771780 metais. Nuo 1852 m. miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 18531863 m. miestelyje veikė parapijinė, nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a.

1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. I pasaulinio karo metu okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Pajūrio valsčiaus centras  ?
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XIX a. Raseinių apskritis
19151918 m. Pajūrio apskrities centras
19181919 m. Tauragės apskritis
19191950 m. Šilalės valsčius
19501995 m. Pajūrio apylinkės centras Šilalės rajonas
1995 Pajūrio seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.

Gyventojai

Lurdas Pajūryje prie bažnyčios
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1868 m.*[4] 1897 m.sur. 1898 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1980 m.[8]
119 107 503 506 499 457 567 840
1986 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
1 170 873 784 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Jonas Bildušas (1895–1966), Steigiamojo seimo dalyvis, 19251927 m. ėjo Tauragės burmistro pareigas.
  • Zenonas Palauskas (1919–1985), operos dainininkas, pedagogas.

Šaltiniai

  1. Pajūris. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.){{#subobject:Pajūris (Šilalė) (Поюрже, ESBE) |Straipsnis=Pajūris (Šilalė) |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Поюрже |Žodyno tomas=Т. 24А (48) |Žodyno puslapis= 844 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Поюрже. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl. (rus.)
  5. Pajūris (Šilalė) maps.vlasenko.net
  6. Pajūris (Šilalė) loadmap.net
  7. Pajūris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
  8. Pajūris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 407 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 275 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: