Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia
Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Panevėžio vyskupija | |
Dekanatas | Kupiškio katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | mūras | |
Pastatyta | 1776 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė: | Kupiškio rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Noriūnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Palėvenė | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia stovi Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų. Šiaurės pusėje bažnyčia šliejasi prie vienuolyno, turinčio uždarą kiemą, pastatų.
Istorija
Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. 1776 m. pradėta statyti vienanavė mūrinė bažnyčia. Iš pradžių nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside. Vėliau abipus navos buvo primūrytos trys koplyčios. XVIII amžiaus viduryje už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras. Vienuolyno namai (2 aukštų) greta bažnyčios baigti 1779 m. Iš zakristijos vienos durys veda į vienuolių chorą, kitos – į vienuolyną. Fundatorių palaikai palaidoti po bažnyčia.
1850 m. įsteigta parapija. 1851 m. žaibas apgadino bažnyčios bokštą. 1865 m. vienuolynas uždarytas, bažnyčia palikta katalikams. Jai 1870 m. grąžinta 35,9 dešimtinės žemės ir vienuolyno rūmai. 1871–1906 m. klebonavęs Leonas Klenauskas suremontavo bažnyčią, sutvarkė ūkinius pastatus, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, įveisė vaismedžių sodą.
1906–1919 m. klebonavo Jonas Šileika. Jis 1913 m. bažnyčioje įrengė 12 registrų vargonus, perdažė bažnyčią, parūpino naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė varpus. 1929 m. įsigyti 2 varpai. Po karo Palėvenė garsėjo Šv. Domininko ir Šv. Jono atlaidais. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apdegė. Ją atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1980).
Architektūra
Bažnyčia barokinė, turi neoklasicizmo bruožų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė, turi 9 altorius. Vidus 3 navų, su cilindriniais skliautais. Yra 2 koplyčios. Šventoriaus tvora mūrinė.
Nuo XVIII amžiaus vidurio bažnyčią puošia 8 vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai sujungti su klausykla-sakykla, unikalios ložės, išpuoštos kartušais su rėmėjų herbais. Altoriai įvardyti pagal dominikonų ordinui svarbius šventuosius bei religinius siužetus: Šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Jackaus, Šv. Kotrynos, Šv. Vincento Ferariečio, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. „Kristaus Kančios koplyčios“ „Nukryžiuotojo altoriuje“ yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotoju.
Nuorodos
|