Palėvenės dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palėvenės dvaras
Palėvenės dvaras tarpukariu (išlikę bokštai pastato gale)
Palėvenės dvaras tarpukariu (išlikę bokštai pastato gale)
Vieta Stirniškiai
Įkurtas XVIII a. pab.
Rūmų stilius Mūrinis, klasicizmas
Bajorų giminės Pelyšiai
Gradauskai
Pamarnackiai
Kontrimavičiai
Komarai
Pastatų būklė Restauruota tik oficina
Savininkas Pelyšiai
Gradauskai
Pamarnackiai
Kontrimavičiai
Mykolas Komaras
Andrius Komaras
Antanas Komaras
Juozapas Komaras
Konstantinas Komaras
Jurgis Komaras
Bogdanas Komaras
Nijolė Marija Milaknienė

Palėvenės dvaras (arba Pauliankos, Stirniškių, Komarų dvaras) – dvaras Kupiškio rajone, šalia kelio  122  DaugpilisKupiškisPanevėžys , Stirniškių kaime, dešiniajame Lėvens krante. Pavadinimas kilęs nuo šalimais esančio Palėvenės miestelio.

Turinys

Istorija

Dvaro pradžia - nedidelis palivarkas, žinomas nuo XVI a. pabaigos. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi dokumentai, susiję su pirmaisiais dvaro savininkais – Pelyšiais, Gradauskais, Pamarnackiais, Kontrimavičiais – ir datuojami 15921694 m. Iš Palėvenės kilę Komarai XIX a. pabaigoje valdė Baisogalos dvarą, Raguvėlės dvarą, Panemunio dvarą ir kitus dvarus.

Dvaras pastatytas prieš 400 m. 1744 m. testamentu Mykolas Komaras-Zabužinskis jį (kaip ir Raguvėlės dvarą ir kitus turtus) paliko sūnums Ignotui ir Antanui. Kadangi jų šeimos turėjo daug palikuonių, Komarų žemių valdos išsiskaidė. Paskutinis savininkas buvo Bogdanas Komaras (18841962 m.), baigęs Sankt Peterburgo žemės ūkio mokyklą ir Krokuvos Jogailos universiteto Agronomijos fakultetą.

Antrojo pasaulinio karo metais dvaro pastatai buvo labai sugriauti[reikalingas šaltinis] – išlikę tėra 9 pastatai. Ūkiniame pastate buvo įsikūręs „Anykščių vyno“ filialas (spaustos obuolių sultys ir gamintas kalvadosas), vėliau Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ ir kolūkio bendras cechas. Vienoje patalpų – musgaudžių gamybos cechas. Pastatais naudojosi ir Kupiškio miškų ūkis. Sovietmečiu dvaras buvo nustekentas. Šiuo metu parką valdo jį atgavusi vienintelė teisėta palikuonė, B. Komaro anūkė N. M. Milaknienė.

Mykolas Komaras (vyresnysis) (1654-ca.1703)

Mykolas Komaras, Vendeno (Cėsio) vaivadijos vaiskis, t. y. pilininko pavaduotojas, dvare įsikūrė jau 1654 m. Po jo mirties našlė Kotryna Komarienė 1703 (ar 1701) m. dvarą užrašė sūnums Andriui ir Mykolui Komarams.

Mykolas (jaunesnysis) ir Andrius Komarai (ca.1703-ca.1744)

1708 m. broliai Mykolas Komaras, Ukmergės ir Upytės pavieto kardininkas ir Andrius Komaras, Bernatonių seniūnas, pasidalino dvarą į dvi lygias dalis. Tai pat po lygiai buvo padalinta dvaro ariama ir neariama žemė, miškas, pievos, valstiečių gyvenvietės bei dvarui priklausę Žižmariškio, Radžiūnų, Padvarininkų, Ožkinių, Maugarų, Gorupės, Slabados kaimai. Mykolas Komaras užstato teise valdė taip pat Palėvenės vardu vadinamą dvarą, buvusį Upytės paviete ir priklausiusį Baikauskui, Mstislavlio iždininkui. Žemutinės Palėvenės dvarą iki mirties 1732 m. valdė Andrius Komaras.

Mirus Andriui Komarui, visą turtą ėmė valdyti Mykolas Komaras, Ukmergės pavieto kardininkas. Mykolas Komaras buvo vedęs Teresę Sakalauskaitę ir su ja turėjo sūnus Ignotą ir Antaną bei tris dukras - Ievą, Konstanciją ir Kotryną.

Antanas Komaras (1744-ca.1798)

1740 m. Mykolas Komaras testamentu dukroms skyrė pinigus, o sūnums - nejudamą turtą. 1744 m. testamentu Mykolas Komaras-Zabužinskis dvarą (kaip ir Raguvėlės dvarą ir kitus turtus) paliko sūnums Ignotui ir Antanui. Pirmasis iš jų nuo 1774 m. ėjo Ukmergės žemės teismo teisėjo pareigas. Pagal naująjį testamentą Žemutinės Palėvenės dvaras su Aukštutine Palėvene atiteko Antanui.

Antanas Komaras, Ukmergės pavieto kardininkas nuo 1765 m., buvo vedęs du kartus - I.Stankevičiūtę ir Sofiją Korff. Pastaroji 1798 m. jau buvo našlė ir valdė dvarą.

Juozapas Komaras (?-1849)

Antano sūnus Juozapas buvo LDK karininkas ir, turėdamas pulkininko laipsnį, kovėsi Napoleono armijos gretose.

Vėliau paveldėtojo teisėmis naudojosi Sofijos Korf–Komar sūnus Jurgis Komaras - Ukmergės pavieto ribų teismo teisėjas. Pastarasis, turbūt, neturėjo sūnų.

Jau nusenęs karininkas Juozapas Komaras, apie 1830 m. nusipirko ne tik Baisogalos, bet ir dar keletą aplinkinių dvarų, pvz., OnuškįRajeckų. Mirė 1849 m (kitais klaidingais duomenimis - 1857 m.). Testamentu turtą padalijo trims sūnums: Konstantinui (m. 1880 m.) atiteko Palėvenė ir Raguvėlė, Vladislovui – Baisogala, Teofiliui (1800 – 1861 m.) – Onuškis ir Panemunis.

Konstantinas Komaras (1849-1880)

Konstantinas Komaras vedė O.Balugianską ir užaugino penkis vaikus: dvi dukras ir tris sūnus. Labiausiai pasisekė Jurgiui, gavusiam ne tik tėvoninę Palėvenę, bet ir Kazimieravos, Miežiškių dvarus bei kelis Baisogalos palivarkus. Mykolui atiteko Raguvėlė, o Antanui – Vašuokėnai, Koločiai, Šveicarija, Pamarnakiai ir keli pakaunės bei Tauragės apylinkių dvarai.

Jurgis Komaras (1880-ca.1912)

Tačiau tarp brolių taip buvo persipynę santykiai, kad paskutiniu rūmų perstatytoju yra laikomas Mykolas Komaras (1842-1933), vedęs Liudviką Valicką. Dokumentuose ne kartą pažymėta, kad XIX a. pab. - XX a. pr. Palėvenės dvaras priklausė Mykolo Komaro broliui Jurgiui Komarui, gimusiam 1840 m. bei Baisogalą (ar tik jos palivarkus).

Matyt, tuomet Mykolo Komaro iniciatyva ir prasidėjo didžiosios statybos. Tikėtina, kad rūmus projektavo garsus architektas Cezaris Anikinis – yra dokumentų, liudijančių jo nakvojimą Palėvenės dvare.

1882 m. dvaras turėjo 1259 dešimtines dirbamos ir 248 dešimtines nedirbamos žemės.

1903 m. dvare gyveno 87 žmonės.

Bogdanas Komaras (1912-1940)

Jurgio Komaro, mirusio apie 1912 m., valdymą perėmė sūnus Bogdanas Komaras (1884-1962), paskutinis giminės vyriškosios linijos atstovas. Tuo metu dvaras susidėjo iš Žemutinės Palėvenės, Dembiškio vienkiemio ir sklypų Ožkinių kaime bei Palėvenės miestelyje. 1912 m. Bodganas valdė 2463 ha žemės.

Bogdanas buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona Marija Rostropovič mirė 1910 m. Antroji žmona – Kseniją Katalymovą (1893-1983), Vilniaus universiteto dėstytojo Piotro Ivanovičiaus Katalymovo dukra ir žinomo Maskvos advokato Grigorijus Šaidickio anūkė. Ksenija ir Bogdanas užaugino dvi dukras Ireną ir Mariją.

Bogdanas buvo baigęs Peterburgo žemės ūkio technikos mokyklą ir Krokuvos Jogailos Universiteto agronomijos fakultetą. Be lenkų, rusų ir lietuvių, mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas.

1925 m. dvarui priklausė 325 ha žemės.

1940 m. nacionalizuojant dvarą Bogdanui palikta tik 112,80 ha, tačiau karo pradžioje Komarai turėjo sprukti. Giminės vyrai kovėsi abiejose barikadų pusėse.

Kurį laiką Bogdanas gyveno pas dukrą, pakeitusią pavardę, Ukmergėje, o 1960 m. išvyko į Lenkiją.

Tarybiniai metai

Po karo dvare veikė „Anykščių vyno“ filialas, spaustos sultys ir gamintas tariamas kalvadosas, vėliau pavadintas „Senuoju ąžuolu“.

Apie 1985 metus įsikūrė Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ ir kolūkio bendras cechas, kuriame pervyniotos variklių apvijos. Vienoje patalpų gamino egzotišką produktą – musgaudžius. Pastatais naudojosi ir Kupiškio miškų ūkis.

Nijolė Marija Milaknienė

Atkūrus nepriklausomybę dvaro nuosavybės teisės akturtos Bogdano Komaro anūkei Nijolei Marijai Milaknienei.

Architektūra ir interjeras

Iki XIX a. antros pusės čia stovėjo vienaukštis klasicizmo stiliaus pastatas. Tačiau Michailas Komaras (B. Komaro senelis) jį perstatė į pretenzingus rūmus, kuriuose buvo net 26 įvairios paskirties patalpos. Pirmame aukšte buvo erdvus kvadratinis, su išėjimu į oranžeriją, salonas ir greta valgomasis, kurio sienos dekoruotos riešutmedžiu. Sienas puošė daugiausia K. Pochlavskio ir ruso A. Lundos piešti šeimos portretai. Iš retesnių baldų – Marijos Antuanetės laikų spinta - komoda iš Prancūzijos.

Parkas

7 ha ploto angliško stiliaus parkas įkurtas XIX a. Jis išsiskyrė senais ir retais medžiais. Į dvarą vedė apie kilometro ilgio beržų ir šermukšnių alėja – ji išlikusi iki šiol. Tebėra išlikusi ir šimtametė didžialapė liepa bei Lietuvoje retas Kurilinis maumedis. Link Subačiaus, iki Skverbų kaimo, yra išlikusi šimtamečių beržų alėja.

Legenda apie „Starką“

Spėjama, kad šiame dvare, tik kituose pastatuose, dar XV a. pabaigoje pradėtas gaminti alkoholinis gėrimas „Starka“. Pavadinimas kilęs nuo lietuviško žodžio „starkus“. t. y. gandras. Žmonės švęsdavo gandro „atneštuves“ ir pirmojo sūnaus krikštynas.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: