Palangos dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palangos dvaras
Dvaro rūmai (dab. Gintaro muziejus)
Dvaro rūmai (dab. Gintaro muziejus)
Vieta Palanga
Įkurtas XIX a.
Rūmų stilius Neorenesansas
Bajorų giminės Feliksas Tiškevičius

Palangos dvaras buvo Palangoje. 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu. Šiuo metu dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus.

Priešais rūmus stovi marmurinė „Rebekos“ skulptūra iš Vilkėno dvaro (perkelta 1983 m. į rožyną; skulptorius Hubert Louis Noel). Skulptūra „Laiminantis Kristus“ 1948 m. sovietų valdžios nurodymu sudaužyta ir išlydyta, tačiau 1993 m. atstatyta (skulptorius Stasys Žirgulis).[1]

Aplink dvaro rūmus yra Palangos botanikos parkas, išlikusi Birutės kalno koplyčia, sarginė, lurdo grota.

Turinys

Istorija

Dvarą XIX a. viduryje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius II, kurio senelis Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839) 1824 m. liepos 13 d. nusipirko Palangą ir aplinkines valdas, o sūnus irgi Juozapas (1805–1844) retai čia būdavo, nes gyveno Vokės dvare. Juozapas Tiškevičius II (1835–1891) pagrindine rezidencija iš pradžių pasirinko Lentvario dvarą, o plėsdamas savo valdas įsigijo Užutrakio ir Kretingos dvarus.

J. Tiškevičiui mirus Palanga atiteko jo sūnui Feliksui (1870–1933), o po jo mirties atiteko turto paveldėtojams: žmonai Antaninai, dukrai Marijai ir sūnums Stanislovui (1907–1974) bei Alfredui (1913–).

Rūmai

18971902 m. neorenesansiniai dvaro rūmai pastatyti pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Tiškevičiai čia gyveno iki 1941 metų. 1957 m. rūmai restauruoti (autorius Alfredas Brusokas). 1963 m. dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus. Paskutinis grafų įpėdinis Alfredas Tiškevičius gyveno ir mirė Varšuvoje. 1997 m. gegužės 22 d. jam suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.

Parkas

Parko planas, 1906 m.
Parkas
Pagrindinis straipsnis – Palangos botanikos parkas.

Įkurtas 1897 m., įkūrimą inicijavo Feliksas Tiškevičius, darbams vadovavo prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė ir belgų dendrologas Beisenas de Kulonas. E. Andrė kartu su sūnumi Renė Eduardu kurdami parką darbavosi Palangoje tris vasaras. Pasodinta apie 500 medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų botanikos sodų. Parkas dar vadintas Birutės vardu.

Parkas peizažinis, yra fontanas, gėlynai, rožynas (rozarijus). Bendras plotas apie 100 ha (medžiai 60 ha, pievos 25 ha, gėlynai 0,5 ha, vandens telkiniai 1 ha). Yra 7 skulptūros, dekoratyvinis apšvietimas. Parką išlaiko Palangos savivaldybė.

Šaltiniai

  1. Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 347 psl.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Palangos dvaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: