Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Palenkė (regionas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lenkijos istorinis regionas:
Palenkė (Podlasie)
Šalis Palenkės vaivadija
Vėliava POL województwo podlaskie COA.svg
Tautos: jotvingiai > lenkai
Miestai Drohičinas
Podlaskie (EE,E NN,N).png
Apytikrė regiono vieta

Palenkė (lot. Polexia, brus. Padliašša, lenk. Podlasie), istorinis regionas Rytų Lenkijoje ir Vakarų Baltarusijoje, iš dalies sutampantis su dabartine (įsteigta 1999 m.) Lenkijos Palenkės vaivadija.

Turinys

Etimologija

Vietovardžio Palenkė lietuviškojo varianto kilmė tikriausiai siekia ankstyvosios LDK gyvavimo pradinį etapą, kai dab. Palenkė buvo LDK lenkiškojo pasienio sritis (plg. su analogiškos sandaros lietuvišku regionimu Paprūsė).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Polesė.

Palenkė sudaro vakariausią pelkėto ir miškingo geografinio regiono Polesės dalį. Regionas ribojosi su Mazovija vakaruose, Prūsija šiaurėje, Dzūkija šiaurės rytuose, Mažąja Lenkija pietuose. Seniausios Palenkės ribos nėra visai aiškios; galimas daiktas, kad iki XV a. Palenkė buvo suvokiama kaip neplatus LDK lenkiškojo pasienio ruožas, nuo Bebro aukštupio besidriekiantis į pietus iki Bugo tėkmės žemiau Bresto.

Istorija

Palenkė X-XII a.

Pagrindinis straipsnis – Dainava (baltų žemė).

Vieni seniausių regiono gyventojų buvo Jotvingiai.

Nuo X a. pab. (?) didžioji būsimos Palenkės dalis bent nominaliai priklausė Rusiai (nuo XI a. vidurio − Volynės kunigaikštystei, kaip sudėtinei Rusios daliai). Palenkė kaip savitas administracinis etnografinis regionas susiformavo greičiausiai XII a. Tada tai buvo jotvingių ir volynėnų (pasak dalies lenkų istorikų − mazovšanų ir volynėnų) mišriai gyvenamas kraštas; didžiumą jo gyventojų dar ir XIII a. sudarė vietos jotvingiai, kurie vakarietiškuose ano meto dokumentuose paprastai vadinami ne jotvingiais, bet „poleksėnais“ (lot. polexiani, − plg. su lot. Polexia 'Palenkė').

Mazovijos ir Volynės valdymo laikotarpiai

1180-1237 m. didžiąją krašto dalį (buvusį Volynės kunigaikštystės Drohičino valsčių) valdė Mazovija; 1237-1238/1241(?) m. tą pačią teritoriją kontroliavo Dobrynės ordinas, nuo 1238 m. ar XIII a. vidurio − Haličo-Volynės kunigaikštystė. 1253 ar 1254 m. Palenkės Drohičine Haličo-Volynės kunigaikštystės valdovas Danila Romanovičius buvo vainikuotas Haličo karaliumi.

XII-XIII a. dėl dažnų volynėnų ir lenkų antpuolių Palenkėje labai sumažėjo gyventojų. XIII-XV a. čia atsikėlė nemažai lietuvių, lenkų, baltarusių (dauguma Palenkės baltarusių ir nedidelė vietos lenkų dalis yra slavų lingvistiškai asimiliuotų jotvingių bei lietuvių palikuonys), žydų ir kt. tautų atstovų.

LDK valdymo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Palenkės vaivadija (ATR).

Apie 1274 m. Palenkė buvo prijungta prie LDK. XIII ir XIV a. sąndūroje dėl šio krašto su Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste nesėkmingai varžėsi Mazovijos kunigaikštystė, XIV a. II pusėje jį keletą kartų niokojo kryžiuočiai.

1384-1391 m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis Vytautas; 1391 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui Jonušui I (pasak daugumos istorikų, būtent jo valdymo laikotarpiu Palenkę pradėjo kolonizuoti lenkai mazoviečiai), tačiau jau 1413 m. Palenkė vėl priklausė LDK, t. y. tais metais įkurtai Trakų vaivadijai.

1514 m. dalies Trakų vaivadijos pagrindu buvo sudaryta Palenkės vaivadija, kuriai iki 1566 m. administracinės reformos priklausė ir Brestas su plačia apylinke. 1520-1795 Palenkės vaivadijos centras buvo Drohičinas - senoji jotvingių sostinė.

Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė Bona Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus Žygimanto Augusto jau visoje LDK pratęstą valakų reformą. Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių (Goštautai, Kiškos, Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir kt.).

Palenkėje esančiame Knišine nuo 1533 m. dažnai lankydavosi, o 1572 m. ir mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas; 1564 m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta monetų kalykla, kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.

Lenkijos karalystės valdymo laikotarpis

1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Palenkės vaivadiją kartu su Kijevo, Volynės ir Podolės (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo LDK ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą.

Po ATR padalijimų

1795 m. didžioji, t. y. esanti į šiaurę nuo Bugo esanti Palenkės dalis atiteko Prūsijai, tačiau 1807 m. ji ilgam laikui tapo carinės Rusijos dalimi.

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. beveik visa istorinė Palenkė priklauso Lenkijai (1939 m. rudenį prie Baltarusijos TSR prijungta carinei Rusijai iki 1915 m. priklausiusi Palenkės dalis 1945 m. vasarą vėl buvo grąžinta Lenkijai, − Baltarusijai nuo tada liko tik siauras rytinis istorinės Palenkės pakraštys).

Šiais laikais lietuviškas Palenkės terminas taikomas tik lenkiškajai istorinės Palenkės daliai, Lenkijoje tradiciškai skirstomai į šiauriau Bugo upės esančią Šiaurės Palenkę ir už ją kur kas mažesnę Pietų Palenkę. Ji sutampa su Lenkijos Palenkės vaivadija.

Šaltiniai

  • Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009-1795, V., 2005, p. 262-263.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: