Panemunės Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilkaviškio vyskupija | |
| Dekanatas | Aleksoto katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
| Pastatyta | [[]] | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: | Vėliava Kauno apskritis | |
| Savivaldybė: |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Panemunės seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Panemunė (Kaunas) | |
| Adresas | Birutės g. 1 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Panemunės Aušros Vartų Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia – Šv. Pijaus X brolijos (katalikų tradicionalistų) koplyčia [1] Kaune, Panemunės rajone, Birutės g. 1, prie Panemunės troleibusų žiedo. Ji nepriklauso Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijai.
Koplyčia įrengta šiuolaikinio triaukščio gyvenamo namo dalyje. Prieš ją kiemelio kampe, Lurdo grotą primenančioje aplinkoje, pastatyta Švč. M. Marijos skulptūra. Virš įėjimo įtaisytas Marijos atvaizdas, panašus į paveikslą, esantį Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje. Čia įsikūręs ir Šv. Kazimiero prioratas, kuris nėra įregistruotas kaip religinė bendruomenė, veiklą vykdo per VšĮ „Laetitia“.[2]
Koplyčioje Šv. Mišios laikomos tradicinėmis Romos apeigomis lotynų kalba. Jos vyksta ne tik sekmadieniais (giedotinės šv. Mišios su pamokslu, trumpa katechezė), bet ir šiokiadieniais. Yra galimybė atlikti išpažintį, gauti kitus sakramentus, įsigyti katalikiškos literatūros ir vaizdinės medžiagos.
Istorija
Šv. Pijaus X broliją, pasivadinusią modernizmo priešininko popiežiaus Pijaus X vardu, įkūrė Romos katalikų arkivyskupas Marcel Lefebvre. Jos nariai pripažįsta dar Pijaus V įvestą Tridento Šv. Mišių tvarką tik lotynų kalba, tvarką buvusią bažnyčiose 400 metų iki II-ojo Vatikano Susirinkimo (1962–1965). Brolijos reguliaraus darbo pradžia Lietuvoje 1995 m. vykusios Šv. Ignaco rekolekcijos, kuriose dalyvavo šeši tikintieji. Nuo 1995 m. leidžiamas leidinys „Pulkim ant kelių“. 2002 m. įsteigtas Šv. Kazimiero prioratas.
Kaune katalikų tradicionalistų pamaldos vyko įvairiose vietose. Edmundas Naujokaitis, pirmasis Tradicijos kunigas lietuvis, 2002 m. kelis mėnesius laikė šv. Mišias Lenartavičių koplytėlėje Žaliakalnyje.
Lietuvos prioras belgas kun. Jozefas Verlindenas dėl nedidelio tikinčiųjų skaičiaus laikinai uždarė koplyčią Vilniuje, organizuodamas laikinojo priorato ir koplyčios įrengimą Kaune. 2003 m. balandžio 13 d. buvo nupirktas trijų aukštų namas su patalpa koplyčiai Kaune, Birutės g. Ieškodamas lėšų statybos darbams ir einamosioms išlaidoms, belgas nuolat keliavo į Belgiją, Olandiją, Prancūziją, Vokietiją, lapkritį lankėsi JAV.
Lietuvos vyskupų konferencija yra perspėjusi savo tikinčiuosius dėl Brolijos plečiamos veiklos Lietuvoje.[3]