Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Panemunių regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, prie Nemuno. Parko plotas 11368 ha. Direkcija Šilinėje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
Gamtos vertybės
Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje
Parkas driekiasi siaura juosta abipus Nemuno, čia teka dar 72 upeliai, o 35 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, Armenos, Kartupio, Nykos ir Nykutės upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių.
Geros regyklos yra Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Kriūkuose ir Seredžiuje. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.
Kultūros paveldas
Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII-XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi Veliuonos, Seredžiaus, Gelgaudiškio miesteliai. Plokščiai išsiskiria upeliu - gatve ir Šventaduobe. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi Belvederio ir Gelgaudiškio dvaro pastatų ansambliai ir parkai. Klangių kaime yra rašytojo P. Cvirkos tėviškė (etnografinė sodyba).
Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys Raudonėje ir Vytėnuose. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja Veliuonos miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir Seredžius, Gelgaudiškis, Plokščiai, Kriūkai.
Laisvalaikis ir pramogos
Parko vertybes galima aplankyti plaukiant motorine valtimi, keliaujant dviračiais dešiniuoju Nemuno krantu. Pėstiesiems siūlomi Plokščių, Gelgaudiškio, Raudonės ir Šilinės–Pilies pažintiniai pėsčiųjų takai. Tinkamos vietos paukščiams stebėti panemunėje prie Raudonės, Seredžiaus, Šilinės ir Gelgaudiškio. Nemune galima puikiai pažvejoti.
Parke švenčiamos Užgavėnės, Sekminės, Žolinė, Parcinkolio atlaidai, vyksta Veliuonos novelės vakarai, Kalbos dienos Plokščiuose, baroko muzikos dienos Veliuonoje, dvarų muzikos koncertai Raudonės ir Panemunės pilyse.
Nuorodos
|
---|
| Valstybiniai rezervatai | |
---|
| Nacionaliniai parkai | |
---|
| Regioniniai parkai | |
---|
| Biosferos rezervatai | |
---|
|
Jurbarko rajono saugomos teritorijos |
---|
| Valstybiniai rezervatai | |
---|
| Regioniniai parkai | |
---|
| Valstybiniai draustiniai | |
---|
| Valstybiniai gamtos paveldo objektai | |
---|
|
Kauno rajono saugomos teritorijos |
---|
| Valstybiniai rezervatai | |
---|
| Regioniniai parkai | |
---|
| Valstybiniai draustiniai | |
---|
| Biosferos poligonai | |
---|
| Gamtos paminklai | |
---|
| Valstybiniai gamtos paveldo objektai | |
---|
| Savivaldybės gamtos paveldo objektai | |
---|
|
Šakių rajono saugomos teritorijos |
---|
| Regioniniai parkai | |
---|
| Valstybiniai draustiniai | |
---|
| Valstybiniai gamtos paveldo objektai | |
---|
|
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 3 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Panemunių regioninis parkas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: CD. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3827-0=3827 wiki spaudos ženklai).