Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos istorija

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos istorija

Mergaičių vidurinio mokymo pradžia

1905 m. rudenį Panevėžyje pradėjo veikti keturių klasių Marijos mergaičių mokykla, kurioje mokėsi septynerių - trylikos metų mergaitės. Dėstomi dalykai: istorija, aritmetika, gamtos mokslai, rusų ir vokiečių kalbos, provoslavų ir katalikų tikyba, darbai. Profesiniam parengimui skiriamas ypatingas dėmesys: mokoma siuvimo, mezgimo, siuvinėjimo, braižybos, knygrišybos.

Visi dalykai buvo dėstomi rusų kalba. Kasmet mokėsi daugiau nei 200 mergaičių. Lietuvaitės tesudarė 6,8%. Įsteigtoji mokykla netenkino miesto visuomenės poreikių, nes mergaitės norėjo toliau tęsti mokslus, todėl 1906 metų rugsėjo 26 d. Panevėžio miesto dūma sudarė komisiją, kuri ėmė rūpintis mergaičių gimnazijos steigimu. Carinei administracijai buvo iškeltos sąlygos: - kad stojant į gimnaziją nebūtų atsižvelgiama į mokinių religiją, luomą; - kad būtų dėstomos ir vietinės (lietuvių, lenkų, hebrajų) kalbos; - kad mokestis už mokslą neviršytų 35 rb. per metus.

Visuomenės siekis dalyvauti mokyklos tvarkyme neatitiko carinės administracijos, kuri tikėjosi įsteigtą gimnaziją panaudoti rusifikacijai, interesų, todėl Švietimo ministerija leido steigti gimnaziją tik remiantis 1869 m. nuostatais, kurie pagal tuometinę tvarką reglamentavo jos veiklą.

Panevėžio miesto dūma ir 108 apskrities dvarininkai nusprendė neremti valstybinės mergaičių gimnazijos ir kuo greičiau steigti privačią aukštesniąją mergaičių mokyklą ir jai paskirti visas lėšas.

1907 m. rugpjūčio mėnesį buvo gautas leidimas Panevėžyje atidaryti privačią aukštesniąją mergaičių mokyklą. Nebuvo patalpų, todėl laikinai savivaldos pastatas buvo užleistas mergaičių mokyklai. Rugsėjo 20 d. prasidėjo mokslo metai. Mokėsi 160 mergaičių. Daugiausiai tai buvo valdininkų, pirklių, miestiečių dukros. Atidarius mokyklą, ginčai dėl jos ne iki galo aiškaus statuso tęsėsi.

1908 m. sausio mėnesį Švietimo ministerija šią mokyklą perorganizavo į Valstybinę mergaičių gimnaziją, veikiančią pagal 1869 metų nuostatus. Visos viltys turėti demokratišką mokyklą žlugo. Kadangi Marijos mokykla egzistavo ir toliau, todėl gimnazijoje veikė tik aukštesnės (IV,V, VI,VII) klasės. Marijos mokyklos auklėtinės į Valstybinę mergaičių gimnaziją būdavo priimamos be egzaminų. Mokslas vyko rusų kalba, nes daugelis mokytojų buvo rusų tautybės. Lietuvių kalbos dėstymas buvo leistinas, bet neprivalomas. Gimnaziją administravo Realinės mokyklos direktorius.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Valstybinė mergaičių gimnazija, Realinė mokykla ir Marijos mokykla pasitraukė į Rusiją.

Tautinės gimnazijos kūrimas

1915 m. spalio 1 d. ,,Saulės‘‘ švietimo draugijos iniciatyva ir bendromis kunigų J. Stakausko, J. Macijausko, mokytojų M. Grigonio, M. Geigaitės - Putramentienės bei studento K. Bizausko pastangomis buvo surinktas mokytojų kolektyvas, ir buvusiose Marijos mokyklos patalpose pradėjo veikti pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija – Panevėžio gimnazija. Gimnazijos direktore tapo Marija Geigaitė - Putramentienė (vėliau Giedraitienė).

Karo sumaištyje pradžia buvo sunki: mokinių buvo nedaug, todėl klasėse sėdėjo skirtingo amžiaus ir išsilavinimo mokiniai. Trūko lėšų, vadovėlių, mokymo priemonių, teko ieškoti patalpų, mokytojams stigo pedagoginių žinių. Palaipsniui mokykla augo.

Už savarankiškumą, iniciatyvą lietuviška gimnazija buvo dar vadinama ,,Panevėžio respublika‘‘.

1918 m. rudenį (pasitraukus kaizerinės Vokietijos kariuomenei) pirmoji lietuviška gimnazija persikėlė į Realinės mokyklos patalpas (dabartinė Juozo Balčikonio gimnazija). Buvo sudarytos atskiros berniukų ir mergaičių klasės.

Kartu su kitais pabėgėliais iš Voronežo grįžo Juozas Balčikonis. Netrukus jis buvo paskirtas gimnazijos direktoriumi, o M. Putramentienė tapo direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. Mokyklos pastato užrašas ,,Realnoje učilišče‘‘ kalbininko J. Balčikonio iniciatyva buvo pakeistas ,,Vyrų gimnazija‘‘. Mergaitės mokėsi kartu su vaikinais po vienu stogu, bet atskirai skaičiavo abiturientų laidas. (1918 m. gruodžio 24 d. ,, Lietuvos aide“ buvo išspausdintas skelbimas, ,, Saulės‘‘ draugijos Panevėžio lietuvių moterų gimnazijoje po Velykų bus atidaroma IV klasė, o Panevėžio lietuvių vyrų gimnazijoje - VII klasė). Berniukų ir mergaičių veikla buvo neatsiejamai susijusi.

1919 m. sausio 21 d. gimnazija buvo suvalstybinta (dokumentuose ,, Panevėžio valdžios gimnazija‘‘). Buvo kuriamos tautinės mokyklos tradicijos, formuojama palanki ugdymo atmosfera. Svarbų vaidmenį patriotiniam mergaičių ugdymui suvaidino 1920 m. gruodžio mėnesį įsteigta LDK Birutės skaučių draugovė.

1921 m. vasario 10 d. Pedagogų taryba patvirtino G. Petkevičaitės–Bitės, E. Jasinskaitės ir J. Zikaro parengtą mokyklinės mergaičių uniformos projektą. Uniforma paplito visoje Lietuvoje ir buvo dėvima iki 1990 metų.

1922 m. gegužės 1 d. pradėjo savo veiklą ,,Meno kuopa‘‘. Jos globėjas - rašytojas ir pedagogas J. Lindė-Dobilas, padėjęs mokinių literatūriniam bei meniniam išprusimui augti. Gimnazijoje veikė užsienio kalbų, dramos būrelis, choras. Vadovaujant muzikos mokytojui M. Karkai buvo pastatyta muzikinė drama ,,Čigonė Aza‘‘.

1931 m. balandžio 23 d. buvo paskelbtas mergaičių gimnazijos projekto konkursas, kurį laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

1932 m. spalio 22 d. Panevėžio mergaičių gimnazija įsikūrė savo naujuose rūmuose. Pirmuoju Panevėžio mergaičių gimnazijos direktoriumi tapo Jurgis Elisonas (1932). Gimnazijos estetine išvaizda, mergaičių auklėjimu rūpinosi direktoriaus pavaduotoja M. Giedraitienė. Turėdama gerą skonį, ji suprojektavo Panevėžio mergaičių gimnazijos vėliavą. Jos pasiūlytas devizas ,,Gera širdis ir šviesus protas ‘‘ bei gimnazijos ženklelio atvaizdas buvo išsiuvinėti gimnazijos vėliavoje.

1934- 1936 m. mergaičių gimnazijoje lietuvių ir vokiečių kalbas dėstė garsi poetė Salomėja Nėris (S. Bačinskaitė). Mirus J. Lindei-Dobilui, ji vadovavo ,, Meno kuopai‘‘.

1937 m. buvo įvestos vasarinės gimnazisčių uniformos (baltos palaidinės, rudi sijonėliai, baltos kojinaitės).

1940 m. birželio 15 d. buvo išleista paskutinioji nepriklausomos Lietuvos abiturienčių laida.

Be savos pastogės

Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžio mergaičių gimnazijos patalpos buvo paverstos karo ligonine. Mokymo procesas nenutrūko, mokinės ir mokytojai dirbo pamainomis įvairiose patalpose (berniukų gimnazijoje - II pamainoje, Amatų mokykloje, gaisrinės patalpose, advokato Č. Petruškevičiaus viloje, vėl berniukų gimnazijoje).

1940 m. rugsėjo 28 d. Švietimo ministro įsakymu visos Lietuvos gimnazijos tapo vidurinėmis mokyklomis. Mergaičių gimnazija pavadinta 2-ąja vidurine mokykla, o Berniukų gimnazija - 1-ąja vidurine mokykla. Mišrindamos kolektyvą, jos keitėsi mokiniais, nes buvo įvestas bendras mergaičių ir berniukų mokymas. I940-1941 m. abiems mokykloms buvo paskirtas bendras direktorius J. Navasaitis, vėliau J. Keisminas, J. Elisonas, P. Būtėnas).

1941 m. birželio pabaigoje mergaičių gimnazijos kieme buvo sušaudytas direktorius J. Keisminas.

Pasikeitus valdžiai, kitais mokslo metais 1-jo gimnazija (berniukų) ir 2-ji gimnazija (mergaičių) vėl dirbo atskirai.

Iškentusi karo sunkumus ir negandas, tik 1945 m. pavasarį Panevėžio mergaičių gimnazija sugrįžo į savo buvusias patalpas.

Iki 1948 m. mokykloje buvo atlikti pagrindiniai remonto darbai. (Gimnazijos tėvų komitetas skyrė 3775 rb.)

Permainų metai

Pokario metais (1947-1949 m.) gimnazijoje suaktyvėjo popamokinė veikla. Mergaitės gausiausiai lankė Raudonojo Kryžiaus (216 narių, vad. mokyt. E. Gabulaitė), jaunųjų mičiūrininkų (200 narių, vad. mokyt. B. Paslavičienė), literatų (90 narių, vad. L. Kuodys), dramos (73 narės, vad. S. Strabulienė) būrelius. Ypač savo veikla išsiskyrė jaunieji mičiūrininkai. Iš savo prižiūrimo sodo jie gavo 117 rb. pajamų. Tai buvo pirmas mokinių indėlis stiprinant mokyklos materialinę bazę.

1949 m. mergaičių gimnazija perorganizuota į vienuolikmetę 2-ąją vidurinę mokyklą. Iki 1953 m. nebeliko mergaičių klasių, berniukai ir mergaitės mokėsi karu.

1958 m. mokykla įsigijo sunkvežimį GAZ - 51. 1958-1959 m.m. eksperimento tvarka buvo įsteigta klasė su gamybiniu mokymu (iniciatorius direktorius Vl. Rajeckas). 1959-1960 m.m. gamybinį mokymą pradėjo visi IX klasių mokiniai. 1960-1961 m. m. su gamybiniu mokymu veikė trys IX klasės ir dvi X klasės. Gamybininkai po pusantrų metų mokymosi ir praktikos įsigijo audėjų, verpėjų, šaltkalvių, štampuotojų, šaltkalvių-instrumentininkų, galvanininkų specialybes. Jie gavo vidurinio mokslo baigimo atestatus ir įsigijo specialybės kvalifikacinius pažymėjimus. Iki 1965 m. išleistos 6 gamybininkų laidos.

1974 m. lapkričio 15 d. poetės Salomėjos Nėries atminimui buvo atidarytas kambarys-muziejus (iniciatorius direktorius E. Urbonas ir lietuvių kalbos mokytoja D. Melaikienė). S. Nėries 70-mečio proga atidengta memorialinė lenta - bareljefas (skulptorius A. Bosas). Šventėje dalyvavo poetės sūnus Saulius (Balandis) Bučas.

1974 m. įvyko pirmasis ,,Poezijos pavasarėlis‘‘. Mokyklos skvere buvo uždegta ugnis, pasodinta 70 rožių ir diemedis - S. Nėries poezijos simbolis. 1974 m. balandžio 29 d. atidarytas ,,Diemedžiu‘‘ pavadintas internacionalinis klubas (vad. R. Merkienė ).

1974-1975 m. mokykloje pereinama prie kabinetinės mokymo sistemos.

1975 m. mokykla pasirinko humanitarinę kryptį, buvo įvestas sustiprintas lietuvių kalbos mokymas. Tokį pasirinkimą sąlygojo mokyklos literatūrinė atmosfera, turtinga istorinė praeitis, tradicijos.

1977 m. karo metais žuvusio direktoriaus J. Keismino atminimui mokyklos skvere pasodintas ąžuolas ir atidengta paminklinė plokštė.

1978 m. spalio 10 d. padėtas pirmasis mokyklos priestato akmuo.

1979 m. simboliniu raktu iškilmingai atidarytas mokyklos priestatas (architektė I. Mumšienė). 1,5 karto didesnėje už senąją mokyklą patalpoje įrengta 15 kabinetų, medžio ir metalo dirbtuvės, erdvi sporto salė, valgykla, administracijos patalpos. Mokykla pradėjo dirbti viena pamaina.

1983 m. gegužės 25 d. muziejus buvo perkeltas į erdvesnes patalpas (ekspozicijos tvarkymui vadovavo mokyt. D. Melaikienė, istorijos kambariui - mokyt. J. Brazauskas)

Atgimimas

1985 m. gegužės 24 d. pasirašyta VVU ir Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos bendradarbiavimo sutartis. Vienas iš humanitarinės krypties uždavinių - ryšių palaikymas su aukštosiomis mokyklomis, profesionaliais mokslo ir meno žmonėmis. Pradėta organizuoti bendrus ,,Poezijos pavasario‘‘ renginius, buvo vykdomos tautosakos rinkimo ekspedicijos, etnografinio ansamblio vakaronės (iniciatorė mokyt. I. Skurdenienė).

1987 m. gegužės 24 d. išrinktas pirmasis ,,Poezijos pavasario‘‘ laureatas. Juo tampo poetas Marcelijus Martinaitis (nuo 1974 iki 1986 metų moksleiviai laureato nerinkdavo, būdavo tik kviečiami poetai ir skaitoma poezija).

1989 m. 2-oji vidurinė mokykla tapo Lietuvos maironiečių draugijos centru (vad. direktorius E. Urbonas). Apie maironiečių nuveiktą kultūrinę ir kraštotyros veiklą informuoja maironiečių laikraštis ,,Sandrava‘‘.

Nuo 1990 m. gegužės mėnesio pradėtas leisti moksleivių laikraštis ,,Svirtis‘‘.

1990 m. rugsėjo 1 d. sudarytos 5 humanitarinės mergaičių klasės. Siekiant ugdyti visapusiškai išsilavinusias mergaites, kelti jų estetinį dvasinį, dorovinį lygį, buvo patvirtintas originalus mokymo planas: įvesta eksperimentinis teatras, etika, etnokultūra, choreografija, krašto istorija ir kiti dalykai.

1990 m. spalio 13 d. atidengtas koplytstulpis ištremtiems ir karo vėtrų išblaškytiems mokytojams ir mokiniams atminti (aut. liaudies meistras D. Jasinevičius).

1992 m. rugsėjo 1 d. vėl atkuriamos gimnazijos klasės.

1992 m. spalio 10 d. gimnazijos rūmų pastatymo 60-mečio proga pirmą kartą buvo atlikta gimnazijos daina ,,Suskilusio veidrodžio šukėj‘‘(žodžiai: gimnazistės V. Skurdenytės, muzika: mokyt. I. Bajorinienės ir R. Karašienės).

1993 m. balandžio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Vytauto Žemkalnio vardas. Taip įamžintas žymaus Lietuvos architekto, visuomenės veikėjo darbų atminimas.

1995 m. birželio 22 d. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijai sugrąžinamas gimnazijos statusas.

1995 m. spalio 6 d. Gimnazijos atkūrimo šventės metu iškilmingai pašventinta gimnazijos vėliava.

1995 m. balandžio 7 d. iškilmingai atidaryta choreografijos salė. 1995 m. gimnazijoje įkurtas liaudies šokių ir dainų ansamblis ,,Kanapėlė‘‘( vad. K. Nainienė).

1997 m. gruodžio 18 d. pradėjo veiklą Gimnazijų klubas ,, Sietynas‘‘.

1999 m. įrengtos patalpos senojo gimnazijos pastato mansardoje (4 nauji kabinetai). 1999 m. atidaryta ,,Mansardos galerija‘‘ (arch. L. Paulauskienė). Galerijoje vyksta dizaino klasių darbų peržiūros, teminės parodos, meninės akcijos (vad. dailės mokytoja I. Žvinakienė).

1999 m. kovo 3 d. gimnazijos senojo pastato mansardoje atidarytas Krašto buities muziejus (vad. mokytoja J. Astramskienė).

2000–2001 m. m. pradėtas profilinis mokymas. Mokomasi 2 profilių dalykų-humanitarinio ir realinio. 2000 m. gimnazijos mansardoje įrengti dar 4 užsienio kalbų kabinetai.

2000 m. įkurtas ,,Gimnazistų teatras‘‘ (vad. mokyt. R. Dautartienė), ,,Poezijos teatras‘‘ (vad. mokyt. S. Motiejūnienė).

2001 m. įrengta kompiuterizuota skaitykla gimnazijos mansardoje (gimnazijos mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė, 1937 m. laidos gimnazistė). (Vadovauja bibliot. R. Vrubliauskienė)/

2004-2005 m. m. gimnazija buvo išgryninta ir tapo vyresnių klasių mokslo įstaiga (I, II, III, IV gimnazijos klasės). Įvesta nauja gimnazistų uniforma (visiems tamsiai žali švarkeliai; baltos palaidinės, juodi sijonai-mergaitėms; vaikinams-balti marškiniai ir juodos kelnės).

2004 m. atlikta gimnazijos muziejaus rekonstrukcija. Paruoštos patalpos trečiam kambariui, į kurį perkelti Krašto buities muziejaus eksponatai (muziejaus vad. D. Vilkienė).

2005 m. spalio 22 d. gimnazija iškilmingai paminėjo savo 100 metų sukaktį.

2006-2010 m. vyko gimnazijos pastato renovavimo darbai (iniciatorius direktorius A. Totilas).

2007 m. atliktas kapitalinis sporto salės remontas.

2008 m. įkurta teatro studija ,,Ant palangės‘‘(režisierė A. Levickienė).

2009 m. atliktas gimnazijos senojo pastato kapitalinis pusrūsio remontas. Bibliotekos (abonemento) remontas. 2009 m. spalio mėnesį savo veiklą pradėjo ,,Lyderių klubas‘‘(iniciatorė mokytoja A. Balčiūnienė).

2010 m. rugsėjo 1 d. pradėtas elektroninis bibliotekos skaitytojų aptarnavimas (vad. A. Klingienė).

Šaltiniai

Parengė: muziejaus vadovė mokytoja Irena Mazarevičienė /2014 m. balandžio mėn./.