Panevėžio apskrities istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Panevėžio apskritis{{#set:Vardininkas=Panevėžio apskritis}}

Blank.png

1831 – 1950

Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg

Lithuania-1867-1914.svg

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras: Panevėžys
Valsčiai: 16 (1919), 17 (1923)
1831-1842: Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
1842-1915: Kovno Governorate COA.gif Kauno gubernija
1915-1917: Flag of the German Empire.svg Lietuvos sritis
1918-1941: Flag of Lithuania.svg Lietuva
1941-1945: Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg Panevėžio krašto apygarda
1945-1950: Flag of Lithuanian SSR.svg Lietuvos TSR
Gyventojų: 222 881 (1897), 58 000 (1917), 179 520 (1939)
Plotas: 6 215 km² (1914), 2 130 km² (1917), 4 382 km²(1949)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Panevėžio apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas) - 1831-1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvoje, su centru Panevėžyje, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Panevėžio apskritis.

Turinys

Istorija

Panevėžio apskrities pirmtaku laikytina Upytės apskritis, suformuota 1565-1566 m. administracinės ir teismo reformos metu. Nors jo administracinis centras buvo Panevėžys, senąjį pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Rusijos imperijoje

Panevėžio apskrities pradžia laikomas 1831 sukilimas, kuomet Upytės apskritis pervadinta į Panevėžio apskritį. Iki 1843 m. apskritis įėjo į Vilniaus guberniją, tada perduota Kauno gubernijai (jai priklausė iki 1915 m.). Iki XIX a. 2-osios pusės liko ir seimeliai, bet jų funkcijos nuolat buvo siaurinamos, o dalyvių skaičius mažinamas. Po 1863 m. sukilimo seimeliai iš viso panaikinti. Zemskiniai teismai pavadinti apskričių policijos valdybomis, o zemskiniai ispravnikai – apskričių ispravnikais. Ispravniką ir jo padėjėją ėmė skirti gubernatorius.

XX amžius

19151918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1915 m. okupavę Lietuvą vokiečiai pertvarkė administracinį padalijimą. Apskritys, pavadintos kreizais, buvo susmulkintos. Jų administraciją sudarė viršininkas ir jo patarėjai. Iš Panevėžio apskrities išskirtas Biržų kreizas. Taigi, Panevėžio apskritis sumažėjo.

19191940 m. buvo Lietuvos valstybės, po 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas.[1] Tuo metu apskritims vadovavo apskričių viršininkai, atstovavę centrinei valdžiai. Be to, veikė apskričių tarybos ir valdybos, kurios nuo 1931 m. buvo visiškai apskričių viršininkų kontroliuojamos. Pirmasis lietuvis Panevėžio apskrities viršininku 1918 m. spalio mėnesį buvo išrinktas Pranas Dauguvietis, režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas. Apskrities administracijai buvo pavestas tvarkos ir įstatymų vykdymo užtikrinimas, rūpinimasis visuomenės gerove. Apskritis rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba, kelių tiesimu. Visiems šiems reikalams pinigų nuolat trūko ir ne visus būtinus poreikius sugebėta įgyvendinti.

Keitėsi apskrities teritorija: 1920 m. perduotas 1 valsčius iš Kėdainių apskrities, 1926 m. 2 valsčiai perduoti iš Biržų apskrities.

1935-1936 m. A. Jakšto prospekte Panevėžyje buvo pastatyti Apskrities savivaldybės rūmai, suprojektuoti inžinieriaus P. Lelio. Juose įsikūrė Apskrities viršininko administracija, Apskrities policijos valdyba, Mokesčių inspekcija ir kitos apskrities įstaigos. Tuo metu tai buvo vienas iš stambiausių miesto pastatų.

1940 m., kai TSRS okupavo Lietuvą, apskrities viršininku paskirtas Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys Kazimieras Jonušas, nuo lapkričio mėn. – Apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Vokiečių okupacijos metais apskrities administracija vykdė jų diktuojamą politiką. 19411944 m. Panevėžio apskritis priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai.

1946 m., sugrįžus TSRS valdžiai, naujai suformuotai Kupiškio apskričiai perduoti Kupiškio, Subačiaus, Šimonių ir Viešintų valsčiai. 1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Anykščių apskričiai, naujai sudarytai Pasvalio apskričiai perduoti Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai, naujai Radviliškio apskričiai perduoti Rozalimo ir Šeduvos valsčiai (taip pat ir Šeduva).

1950 m. įvykdyta administracinė reforma, kurios metu apskritis panaikinta. 1950 m. birželio 20 d. Panevėžio apskritis pertvarkyta į Panevėžio rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Joniškėlio (1 apylinkė), Ramygalos (37 apylinkės), Šeduvos (14 apylinkių) ir Troškūnų (11 apylinkių) rajonams.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1843
1897 ~5500 222 881
1914 6215 259 700
1917 2130 58 000
1919 16 valsčių: Andrioniškio valsčius, Kupiškio valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio valsčius, Piniavos valsčius, Pušaloto valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Stumbriškių valsčius, Subačiaus valsčius, Surdegio valsčius, Šeduvos valsčius, Troškūnų valsčius, Viešintų valsčius
1923
(išsamiau)
3972 138 917 17 valsčių: Andrioniškio valsčius, Krekenavos valsčius, Kupiškio valsčius, Miežiškių valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio-Velžio valsčius, Piniavos valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Rozalimo valsčius, Smilgių valsčius, Subačiaus valsčius, Šeduvos valsčius, Šimonių valsčius, Troškūnų valsčius, Vadoklių valsčius, Viešintų valsčius
  • 3 miestai: Kupiškis, Panevėžys, Šeduva
  • 18 miestelių
  • 807 kaimai
  • 13 bažnytkaimių
  • 252 dvarai ir palivarkai
  • 735 vienkiemiai
  • 36 kitos gyvenvietės
1933 16 valsčių
1939 4382 179 520
1942 155 900
1949
(suskirstymas)
2194 12 valsčių (103 apylinkės)
  • 10 miestelių
1950 103 apylinkės
2001 7881 299 990 6 savivaldybės: Biržų rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė
  • 12 miestų
  • 2812 kaimų

Valsčiai

19191950 m. apskričiai priklausę valsčiai:

Valsčius Laikotarpis Centras
Andrioniškio valsčius 1919–1933 Andrioniškis
Berčiūnų valsčius 1947–1950 Berčiūnai
Krekenavos valsčius 1920–1946 Krekenava
Kupiškio valsčius 1919–1946 Kupiškis
Miežiškių valsčius 1920–1933, 1947–1950 Miežiškiai
Naujamiesčio valsčius 1919–1950 Naujamiestis
Panevėžio valsčius 1919–1950 Panevėžys
Piniavos valsčius 1919–1933, 1947–1950 Piniava
Pumpėnų valsčius 1926–1947 Pumpėnai
Pušaloto valsčius 1919, 1926–1947 Pušalotas
Raguvos valsčius 1919–1950 Raguva
Ramygalos valsčius 1919–1950 Ramygala
Rozalimo valsčius 1919–1947 Rozalimas
Sidabravo valsčius 1947–1950 Sidabravas
Smilgių valsčius 1919–1950 Smilgiai
Stumbriškių valsčius 1919 Stumbriškiai??
Subačiaus valsčius 1919–1946 Subačius
Surdegio valsčius 1919 Surdegis
Šeduvos valsčius 1919–1947 Šeduva
Šimonių valsčius 1920–1946 Šimonys
Troškūnų valsčius 1919–1946 Troškūnai
Truskavos valsčius 1947–1950 Truskava
Vadoklių valsčius 1920–1950 Vadokliai
Viešintų valsčius 1919–1946 Viešintos

Apskrities viršininkai 1918-1950 m.

Šaltiniai

  1. Panevėžio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.

|Straipsnis=Panevėžio apskrities istorija |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Поневежский уезд |Žodyno tomas=Т. 24А (48) |Žodyno puslapis= {{{4}}} psl. }}

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: