Panevėžio energija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal ELIP taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame ELIP projekte. |
AB „Panevėžio energija“ – regioninė šilumos ir elektros energijos gamybos įmonė Lietuvoje, gaminanti ir tiekianti šilumą Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų miestams ir rajonams, o elektros energiją – į šalies elektros energijos perdavimo tinklą, prižiūrinti šildymo bei karšto vandens sistemas ir teikianti kitas įvairias paslaugas vartotojams.
1997 m. liepos 1 d. po AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo Panevėžio šilumos tinklų įmonė tapo specialios paskirties akcine bendrove. 2002 m. AB „Panevėžio šilumos tinklai“ pavadinimas buvo pakeistas į AB „Panevėžio energija“.
Pagrindinė bendrovės akcijų dalis (59,5 proc.) priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Likusios akcijos yra Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio rajonų savivaldybių ir privačių akcininkų nuosavybė.
AB „Panevėžio energija“ regione eksploatuojamos 36 katilinės, kuriose sumontuota 100 katilų: 16 garo ir 84 vandens šildymo katilai, bendras našumas 529,5 MW. Kasmet į tinklus patiekiama apie 850 tūkst. MWh šilumos. Apie 77 proc. šilumos gaminama nuosavuose šilumos šaltiniuose, 23 proc. superkama iš kitų šilumos gamintojų. Šiluma nuo šilumos šaltinių iki vartotojų tiekiama 274 km ilgumo tinklais. Centralizuota tiekimo sistema šiluma tiekiama 61400 butų gyventojams, 180 individualiems namams, 43 pramonės įmonėms, 203 švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigoms, 442 kitoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
2001 metais Panevėžio RK-1 įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybos ciklas. Sumontuoti du garo turbogeneratoriai, kurių bendra galia 2,5 MW.
2008 m. pradėta eksploatuoti 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, kurioje pagaminta šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams, o elektros energija parduodama į nacionalinį šalies elektros perdavimo tinklą. 2013 m. pagamintos elektros energijos kiekis sudarė 84 tūkst. MWh.
2014 m. AB „Panevėžio energija” metinė apyvarta sudarė 44,8 mln. eurų (154,6 mln. litų). Bendrovėje dirbo 576 darbuotojai.
AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius – Petras Diksa.
Įmonės istorija
1963 m. tuometinės Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos įsakymu buvo įsteigta „Panevėžio rajoninių katilinių ir šilumos tinklų įmonė”. Panevėžio šilumos tinklų įmonės plėtra buvo betarpiškai sąlygota Aukštaitijos regiono pramonės augimo. Kuo daugiau buvo statoma stambių gamyklų, gyvenamųjų namų kvartalų, tuo sparčiau augo šilumos poreikis – lygiagrečiai plėtėsi šilumos gamybos ir tiekimo ūkis. Kasmet įmonėje buvo pastatoma 2 – 4 km šilumos tinklų, kas antri ar ketvirti metai po naują garo ir vandens šildymo katilą. Įmonė plėtėsi priimdama į savo šilumos ūkį mažesnius gamyklų ir rajonų šilumos tinklus. 1964 m. Panevėžyje iš „Ekrano” ir „Panevėžio stiklo” fabrikų buvo priimtos dvi rajoninės katilinės, 1966 m. priimta Kėdainių Žemaitės g. „Smilgos“ katilinė, 1968 m. – Rokiškio katilinė ir šilumos tinklai, 1969 m. – Utenos trikotažo katilinė ir šilumos tinklai, 1978 m. – Utenos mėsos kombinato katilinė, 1985 m. – Kėdainių katilinė ir šilumos tinklai.
Tarp svarbiausių įmonės istorijos įvykių visuomet bus minimas 1965 m. sausis, kai buvo pradėta tiekti šiluma Panevėžio „Ekrano” gamyklai – tai buvo pirmoji garo produkcija. Tais pat metais balandžio mėn. Panevėžio katilinėje (Pušaloto g.) buvo užkurtas pirmasis garo katilas, o rugsėjo mėn. pradėta tiekti šiluma J. Janonio gatvės įmonėms. 1967 m. Panevėžio katilinėje (Senamiesčio g.) imta eksploatuoti pirmąjį 50 Gcal./val. galios vandens šildymo katilą įmonėje.
To meto pagrindiniai darbai buvo sukoncentruoti naujų šilumos tinklų statyboje ir gamybos galingumo didinime. Centrinio šildymo sistemos įvedimas gyvenamuosiuose namuose buvo pats didžiausias pasiekimas, realiai pakeitęs to meto krašto žmonių gyvenimą. Centrinio šildymo įvedimo dėka nepalyginamai palengvėjo miesto gyventojų buitis, gyvenimas tapo daug ekologiškesnis, civilizuotesnis.
1992 m. Panevėžio šilumos tinklai perėmė eksploatuoti Kėdainių r. Vilainių gyvenvietės katilines ir šilumos tinklus, o 1994 m. – Panevėžio r. Liūdynės, Biržų miesto ir Rinkuškių gyvenvietės, Rokiškio r. Bajorų gyvenvietės, Zarasų miesto ir Užtiltės gyvenvietės, Kupiškio miesto ir Subačiaus bei Noriūnų gyvenviečių taip pat Pasvalio miesto Joniškėlio bei Mikoliškio gyvenviečių katilines ir šilumos tinklus. 1997 m į bendrovės sudėtį buvo priimtos Kėdainių r. Josvainių, Krakių, Kunionių, Vainikų, Gudžiūnų, Tiskūnų bei Pagirių gyvenviečių katilinės ir šilumos tinklai.
Lietuvos ūkio permainos, susijusios su nepriklausomybės atkūrimu, iš esmės palietė ir tuometinę Panevėžio įmonę. Per labai trumpą laiką dalis stambių pramonės įmonių, kurioms tiekė šilumą Panevėžio šilumos tinklų įmonė, sumažino gamybos apimtis, dėl to sumažėjo gaminamos šilumos poreikis, kartu tapo nebereikalingi didelio našumo šilumos šaltiniai, kilometrai garo vamzdynų, kuriais tekėjo šiluma į gamyklas.
1997 m. nuo specialios paskirties AB „Lietuvos energija“ buvo atskirtas Panevėžio regioninis šilumos tiekimo filialas. Miestų ir rajonų savivaldybių pageidavimu reorganizavimo metu iš regioninių šilumos tiekimo filialų buvo atskiriami konkrečios savivaldybės teritorijoje esantys regioninio filialo padaliniai. Utenos ir Biržų rajono savivaldybės tokį pageidavimą išreiškė ir filialo padaliniai buvo atskirti. Įsteigtos atskiros bendrovės. Likusios regiono savivaldybės priėmė sprendimus pasilikti regioninės bendrovės sudėtyje. Vietoj Panevėžio regioninio šilumos tiekimo filialo buvo įsteigta specialios paskirties AB „Panevėžio šilumos tinklai LR ūkio ministerija neatlygintinai perdavė naujai įsteigtos bendrovės akcijas Panevėžio miesto ir Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų bei Panevėžio rajonų savivaldybėms.
1998 m. į bendrovės sudėtį įėjo Pasvalio r. Pajiešmenių ir Kupiškio r. Šepetos gyvenviečių katilinės ir šilumos tinklai. 2000 m. – priimta Pasvalio r. Narteikių gyvenvietės katilinė ir šilumos tinklai. Nuo 2007 m. pradėtos eksploatuoti Kėdainių rajono Šlapaberžės, Kaplių, Akademijos gyvenviečių katilinės.
Investicijos Aukštaitijos šilumos ūkyje
Siekdama užtikrinti patikimą energijos tiekimą visiems regiono vartotojams patiriant kuo mažiau išlaidų, kasmet šilumos šaltiniams ir tinklams modernizuoti, naujiems vartotojams prijungti, įrenginiams remontuoti, bendrovė investuoja dešimtis milijonų litų ne tik savo lėšų, bet ir panaudoja gaunamą Europos Sąjungos paramą. Per penkiolika metų bendrovės savarankiškos veiklos metų, vykdant AB „Panevėžio energija“ investicijų planus, investicijos į visų rajonų šilumos ūkį sudarė apie 330 mln. litų. Iš jų –56,6 mln. litų ES struktūrinių fondų parama , 12 mln. litų – Danijos vyriausybės lėšos.
2008 m buvo įgyvendintas vienas didžiausių bendrovės projektų – pastatyta Panevėžio elektrinė. Dujomis kūrenama kombinuoto ciklo jėgainė, naudodama modernią ir efektyvią technologiją, gamina ne tik elektros energiją, bet ir šilumą, kurią tiekia Panevėžio miesto vartotojams.
Ieškodama sprendimų, kaip mažinti kuro sąnaudas šilumos gamyboje, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio ir Kėdainių rajono, Rokiškio, Zarasų rekonstruojamose katilinėse brangų kurą – mazutą, mažų katilų kurą jau pakeitė medienos atliekomis, šiaudais. 2012 m. bendrovė įgyvendino Panevėžio katilinės modernizavimo projektą – pastatyti biokurą deginantys katilai. Dalis naudojamo kuro (gamtinės dujos, mazutas) pakeista į biokurą.
AB „Panevėžio energija“ vartotojams tiekiama šiluma, pagaminta deginant biokurą keturiolikoje katilinių ir superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sudaro apie 60 proc., kita dalis šilumos gaminama deginant gamtines dujas, mazutą ir kitą kurą. Bendrovės naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro apie 49 proc.