Panevėžio kenesa
 | ||
|---|---|---|
| Religija | Judaizmas → Karaimai | |
| Statybinė medžiaga | ||
| Pastatyta | [[]] | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Panevėžio miesto savivaldybė
| |
| Gyvenvietė: | Panevėžys | |
| Adresas | Sodų g. | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Panevėžio kenesa – medinė kenesa, stovėjusi Panevėžyje, Sodų gatvėje nuo XVIII a.–XIX a. sandūros iki 1970 m. XX a. tarpukariu buvo svarbiausi Lietuvos karaimų maldos namai.
Istorija
Vytauto laikais netoli Panevėžio esančiame Naujamiestyje kaip Upytės pilį aptarnaujantys sargybos būriai buvo įkurdinti karaimai. Naujamiestyje XVIII a. pabaigoje gyveno nemažai karaimų, valdė savo žemes, kol XIX a. pabaigoje didikai ir dvarininkai jas atėmė. Tada karaimai persikėlė į Panevėžį ir pasistatė medinę kenesą. Pagal kraštotyrininką Liudą Žebrauską pastatyta 1735 m., o Čikagoje leistame leidinyje Panevėžys rašoma, kad 1809 m., padaugėjus Panevėžyje karaimų. XIX a. Panevėžyje gyveno 301 karaimas (Naujamiestyje jų teliko 7).
Nepriklausomos Lietuvos metais Panevėžio karaimų bendruomenė, įkurta 1922 m. gegužės 6 d., remiama Lietuvos vyriausybės, gaudavo kasmetinę nedidelę finansinę paramą bendruomenės kultūrinei veiklai remti. Panevėžio kenesos parapija apimė Panevėžio ir Biržų – Pasvalio apskritis. A. Smetonos vyriausybė kenesos rekonstrukcijai skyrė 2 400 litų, taip pat buvo renkamos aukos. Nuo 1924 m. iki 1939 m. kenesoje dirbo po du dvasininkus ir vieną maldos namų turtų ir kapinių prižiūrėtoją. 1938–1939 m. maldos namai buvo restauruoti – praplatinti ir paaukštinti. Iki 1940 m. Panevėžyje gyveno 150 karaimų, plėtojo kultūrinę veiklą: rengė spektaklius, leido žurnalą „Onarmach“ („Pažanga“) (išėjo trys numeriai).
1953 m. kenesa buvo nacionalizuota. Pagal senųjų Ramygalos gatvės gyventojų liudijimus, pradžioje ji buvo paversta siuvykla, vėliau šokių sale, vėliau – Kauno gamybinio kombinato „Dailė” apipavidalinimo dirbtuve. 1970 m. maldos namai buvo nugriauti pradėjus statyti tipinį daugiaaukštį namą, kuriame buvo apgyvendintos rusų kariškų šeimos. 1995 m. Panevėžio karaimų ir miesto Savivaldybės rūpesčiu kenesos vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo su tekstais lietuvių ir karaimų kalbomis (dailininkas R. Ridikas).[1]