Panonija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis yra apie Romos imperijos provinciją. Apie istorinį ir geografinį to paties pavadinimo regioną žiūrėkite straipsnį Panonijos lyguma

Panonija
lot. PANNONIA

Blank.png

20 – 107

Blank.png
 
Blank.png

REmpire-Pannonia.png
Valstybė: Romos imperija Romos imperija
: :Panonijos diecezija
Administracinis centras: Karnuntumas
Panonija-orn.png
Panonijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai
Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Gepidai, Herulai
Avarų kaganatas
Pietų slavai
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodina, Kroatijos istorija

PanonijaRomos imperijos provincija, didžiaja dalimi buvusi dabartinės vakarų Vengrijos, Burgenlando, šiaurės Serbijos (Voivodinos) ir tarp Dravos bei Savos esančioje Slovėnijos ir Kroatijos teritorijoje.

Raida

Įkuriant provinciją regiono etninė sudėtis buvo labai mišri. Čia gyveno keltai (bojai), ilyrai, dakai. Teritorija Romėnų užkariauta apie 6-9 m. e. m., ir iš pradžių buvo traktuojama kaip Ilyriko provincijos dalis. Tačiau Ilyrikui pernelyg išaugus, apie 20 m. buvo nuspręsta ją padalinti į dvi dalis. Pietinis Ilyrikas tapo Dalmatija, o šiaurinis - Panonija. Naujai įkurtos provincijos sostinė buvo Karnuntumas. 107 m. Panonijos provincija padalinta į Aukštutinę Panoniją (lot. Pannonia superior) ir Žemutinę Panoniją (lot. Pannonia inferior.

Diokletianas III a. vykdydamas administracinę reformą sumažino Panonijos teritoriją, dalį jos (dabartinę Slovėniją) prijungdamas prie Noriko. Likusi Panonija buvo padalinta į 4 dalis. Buvo išskirtos Pirmoji Panonija (su sostine Savarijoje); Valerijaus Panonija (su sostine Sopianoje); Savijaus Panonija (su sostine Siscijoje); Antroji Panonija (su sostine Sirmiume). Visos šios Panonijos buvo priskirtos didesnei Panonijos diecezijaii.

Panonija buvo viena geriausiai įtvirtintų Romos provincijų, kurios rytinė ir šiaurinė riba sutapo su Dunojaus upe. Čia nuolat buvo stiprūs legionai. Provincijai grasino gentys iš už Dunojaus - kvadai, kotiniai, jazygai.

433 m. Teodosijus atidavė provinciją hunams. Po to provincijos teritoriją kontroliavo ostgotai (456–71), langobardai (530–68), avarai (560s–800), slavai (800–900), galiauiai madjarai (nuo 900/901).


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.