Panonijos lyguma
Panonijos lyguma, Dunojaus Vidurupio lyguma, Tisos-Dunojaus žemuma (veng. Kárpát - medence, serb. Панонска низија) – didelė lyguma Centrinėje Europoje, Dunojaus baseine, sutampanti su istoriniu Panonijos regionu.
Geografija
Didžioji lygumos dalis yra Vengrijoje ir Serbijoje (Vojvodinoje), tačiau taip pat užima dalį Kroatijos, Austrijos, Slovakijos, Rumunijos, Ukrainos teritorijų. Šiaurėje remiasi į Karpatų kalnus, rytuose – į Transilvanijos plynaukštę, pietuose – į Dinarų kalnus, vakaruose – į Alpes.
Susidarė plioceno periode išdžiūvus Panonijos jūrai. Plotas apie 200 tūkst. km². Sudaryta iš Didžiosios Vengrijos lygumos (Alfioldo): Didžiojo Alfioldo (pietuose ir rytuose) ir Mažojo Alfioldo (šiaurės vakaruose); Dunantulio, Kišalfioldo. Paviršius lygus, vietomis šiek tiek kalvotas, su iškylančiais kalnų masyvais. Prateka Dunojus, Tisa, Sava. Šiaurės vakaruose telkšo Balatono ežeras. Vyrauja miškastepės ir stepės (pušta).
Intensyvi žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, ryžiai; sodai, vynuogynai).
Miestai
Svarbiausi miestai: Budapeštas, Timišoara, Novi Sadas, Debrecenas, Pečas, Segedas.
Istorija
Panonijos regionas dėl savo gamtinių sąlygų gali būti traktuojamas kaip Didžiosios stepės vakariausia dalis, esanti į vakarus nuo Ponto stepės, nuo kurios ją skiria kalnai. Tai nulėmė, kad Panonijos istorija ilgą laiką buvo susijusi su Didžiosios stepės tautų migracijomis. Šiame regione kirtosi bei maišėsi azijinės ir europinės kultūros, šis regionas ilgai buvo klajoklių tautų avanpostas Europoje, iš kur buvo organizuojami siaubiamieji žygiai.
Seniausi Panonijos gyventojai buvo trakai, ilyrai, keltų migracijos laikais čia atsikėlė keltai bojai. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą regione hegemoniją įgijo dakai.
I a. didžioji dalis teritorijos atiteko Romos imperijai. Čia buvo įsteigtos Panonijos ir Dakijos provincijos. Romėnų laikais pastatyti pirmieji miestai, pradėta plėsti romėniškoji kultūra.
Nuo III a. regionas vėl ėmė tapti daugybės genčių priebėga. II a. rytuose įsikūrė gotai, kurie siejami su Černiachovo kultūra. Gotai viešpatavo iki pat V a., kuomet į Panoniją įsiveržė hunai, kurie įkūrė čia savo sostinę ir iš šio regiono kontroliavo didžiulę teritoriją. Hunams nusilpus, 453 m. gepidai ir herulai išsikovojo nepriklausomybę ir sukūrė savo karalystes. Jų viešpatavimas baigėsi VI a. viduryje, kuomet juos iš pradžių nugalėjo langobardai, o vėliau avarai, kurie įsitvirtino regione kaip Avarų kaganatas.
IX a. viduryje Panoniją pasiekė tauta iš Azijos – madjarai, kurie įsitvirtinę teritorijoje vykdė siaubiamuosius žygius į Vakarų Europą. 1000 m. madjarams priėmus krikščionybę, jų agresija sumažėjo, įkurta Vengrijos karalystė, pradėjo formuotis vengrų tautybė. Tolesnė Panonijos istorija buvo susijusi su Vengrijos, Rumunijos, Serbijos, Kroatijos istorijomis.
| ||||||