Panonijos istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panonija-orn.png
Panonijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai
Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Gepidai, Herulai
Avarų kaganatas
Pietų slavai
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodina, Kroatijos istorija

Panonijos istorija - Panonijos, istorinio ir kultūrinio Europos regiono, egzistavusio dabartinių Vengrijos, šiaurės Serbijos, Rumunijos, vakarų Kroatijos teritorijose, istorija.

Šis regionas kaip nedaloma visuma egzistavo iki X a., kuomet jame susiformavo pirmosios krikščioniškos valstybės, kurių svarbiausia buvo Vengrijos karalystė.

Turinys

Akmens amžius

Vértesszölös stovyklavietė, kurioje atrasti ankstyvojo paleolito Homo heidelbergensis įrankiai yra seniausias Vengrijos archeologinis paminklas. Mezolito stovyklų nedaug, tačiau po sisteminių tyrimų jų daugėja, ypatingai Jászság vietovėje šiaurinėje Vengrijoje (Jászberény I). Neolito gyvenvietės prasideda Körös kultūra, anglies datavimo metodu nustatytas amžius – 6200 m. pr. m. e. Vidurio neolite Uždunojėje ir Satmare (Szatmar) randama Vakarų linijinės keramikos (Western Linear pottery, Bandkeramische Kultur), o rytuose Rytų linijinės keramikos kultūra (Eastern Linear pottery, Vengrijoje vadinama Alföld linijine keramika). Vėlyvajame neolite Tisos kultūrą keičia eneolitinės Tiszapolgár ir Bodrogkeresztúr kultūros

Geležies amžius (apie 700 m. pr. m. e. – 9 m. pr. m. e.)

Ilyrai ir trakai

Pagrindiniai straipsniai:Ilyrai, Trakai (tauta)

Ankstyvajame geležies amžiuje apie Panoniją vis dar nėra rašytinių šaltinių. Kai kurie mokslininkai bando identifikuoti čia gyvenusias tautas pagal vėlesnius šaltinius – trakai rytuose nuo Tisos ir ilyrai į vakarus nuo Dunojaus – tačiau tai labai spekuliatyvūs spėliojimai.

Keltai

Pagrindinis straipsnis – Bojai.

Keltai bojai atvyko iš vakarų apie 450 m. pr. m. e. ir vėlyvajame geležies amžiuje apgyvendino didelę dalį Panonijos. Ilyrai (pietvakariuose) bei trakai panašu, kad taip pat liko. Po 113 m. pr. m. e. keltai šios teritorijos šiaurės vakaruose priklausė bojų (lot. Boii) genčiai.

Dakai

Pagrindinis straipsnis – Dakai.

I a. pr. m. e. pirmojoje pusėje Dakijos karalius Burebista išplėtė savo valdžią į Panonijos lygumą iki pat šiuolaikinės rytų Austrijos. 60 m. pr. m. e. jis kovojo su bojais pietvakarių Slovakijoje ir greičiausiai šiaurinėje Vengrijoje. Tačiau dakų ekspansija buvo sustabdyta Romos imperijos ekspansijos. Dakai pasitraukė iš dabartinės Vengrijos teritorijos pirmaisiais mūsų eros metais, netrukus po truputį pasitraukė ir keltai.

Romėniškasis laikotarpis (9 m. pr. m. e. – apie IV amžių)

Pagrindiniai straipsniai:Panonija, Dakija

Romos imperija pajungė ilyrus, dakus, keltus ir kitas tautas gyvenusias Panonijoje. Teritorija į vakarus nuo Dunojaus romėnų buvo nukariauta 359 m. pr. m. e. ir padalinta tarp Romos imperijos provincijų Panonijos (Vakaruose) ir Dakijos (rytuose).

Teritorijoje tarp Dunojaus ir Tisos I-IV a. gyveno sarmatų gentis jazygai (galbūt atsikraustę dar anksčiau – ankstyviausi palaikai yra iš 80 m. pr. m. e.). Romos imperatorius Trajanas oficialiai leido jazygams apsigyventi šioje teritorijoje kaip konfederatams. Likusioje teritorijoje gyveno trakai (dakai).

Keturis amžius trukęs romėnų valdymas atnešė pažangią ir klestinčią civilizaciją. Daugelis šiuolaikinės Vengrijos svarbiausių miestų buvo įkurti būtent šituo periodu, pvz., Akvinkas (AquincumBudapeštas), Sopianae (Pėčas), Arrabona (Dioras), Salva (Estergomas), Savaria (Sombathėjus) ir Scarbantia (Šopronas). Krikščionybė Panonijoje paplito IV a., kai tapo oficialia imperijos religija.

Didysis Tautų kraustymasis

Gotai

Pagrindinis straipsnis – Gotai.

Nuo II a. Panonijos regionui, priklausančiam Romos imperijai, ėmė kelti grėsmę aplinkinės gentys. II a. antroje pusėje aukštutiniame Tisos baseine apsigyveno vandalai, šiaurėje vis grėsmingesni tapo kvadai, markomanai. Panonijos rytuose, už Karpatų, sienoms grasino gotai.

Hunai

Pagrindinis straipsnis – Hunai.

375 m. mongolų ar tiurkų kilmės klajoklių gentis hunai pradėjo veržtis į Europą iš Rytų stepių sukeldami Didįjį tautų kraustymąsi. 380 m. hunai pateko į Panonijos teritoriją ir išliko svarbia jėga regione iki V a. Maždaug tuo pačiu metu (379-395 m.) Romos imperija leido „barbarųgotų, alanų, hunų, markomanų ir kvadų grupėms apsigyventi Panonijoje, kuri tebebuvo Romos teritorija.

Langobardai, gepidai ir herulai

Pagrindiniai straipsniai:Langobardai, Gepidai, Herulai

V a. viduryje hunams nusilpus ir atsitraukus, Panonijoje susiformavo savotiškas vakuumas, kurio metu teritorijoje šimtui metų įsitvirtino langobardai gepidai, herulai, sukūrę savo nedideles valstybes.

Avarai

Pagrindinis straipsnis – Avarai.

558 m. Bizantijos imperijos federatais (foederati) tapo avarai. Jie kartu su langobardais 567 m. sunaikino gepidų valstybę, kuri buvo vėlesnėje Transilvanijoje. VI a. viduryje avarai valdė Panoniją ir apsigyveno Panonijos lygumoje. Avarus visiškai sutriuškino Karolis Didysis ir nuo to laiko jie dingsta iš istorijos.

Slavai, moravai, bulgarai, madjarai

Pagrindinis straipsnis – Madjarai.

Nuo VII a. avarų Kaganatui nusilpus, į Panoniją migravo pietų slavai, kurie pamažėle asimiliavo avarus. Tuo metu Panonijoje jau formavosi dabartinė regiono etninė struktūra, kuri vėliau davė pradžią atskiroms valstybėms.

VIII a. Frankų karalystė įsitvirtino vakarinėje Panonijos dalyje (čia formavosi kroatai), o nuo IX a. pradžios pietinę Panoniją ėmė kontroliuoti Pirmoji Bulgarijos imperija. IX a. pabaigoje (874894 m.) didžiąją dalį Panonijos kontroliavo Didžioji Moravija. Galiausiai apie 927 m. bulgarai laikinai įgijo hegemoniją visoje Panonijoje (išskyrus vakarines teritorijas).

IX a. pabaigoje Panonijos lygumoje pasirodė madjarai, kurie organizavo grobiamuosius žygius į Vakarų Europą. Jie užvaldė visą Panoniją, tačiau koncentravosi šiaurinėje jos dalyje, kur formavosi vengrai.

Panonija po 1000 m.

1000 m. madjarams apsikrikštinus, prasideda naujas Panonijos istorijos etapas, siejamas su Vengrijos istorija.

Taip pat skaitykite


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: