Papio kanalas
| Papio kanalas | |
|---|---|
| Ilgis | 4 km |
| Nuolydis | 53 cm/km |
| Baseino plotas | 10,6 km² |
| Ištakos | Merkys |
| Žiotys | Papis (Vokė) |
| Šalys | Lietuva |
Papio kanalas arba Merkio-Vokės kanalas – kanalas, jungiantis Merkį ties Žagarine (Šalčininkų rajono savivaldybės teritorija) su Voke per Papio ežerą, iš kurio išteka Vokė.
Kanalas
Ilgis 4 km, plotis 9–12 m. Krantai 1,5–2 m aukščio. Gylis 2 m. Altitudė kanalo pradžios ties Merkio upe 133 m, kanalo pabaigos - Papio ežeras 130,9 m. Vidutinis nuolydis 0,53 m/km. Srovės greitis 0,2 m/s. Vandens debitas ties Žagarine: vidutinis 3,25 m., maksimalus 22,2 m/s. Kanalas teka į šiaurę daugiausia pelkėtomis pievomis, pradžioje kerta Vokės mišką, pabaigoje - Ropėjos mišką ir pelkę.
Istorija
Merkio-Vokės kanalas iškastas apie 1930 m.; jo paskirtis – nukreipti dalį Merkio vandens į Vokę Grigiškių popieriaus fabriko, pastatyto prie Vokės 1923 m., reikmėms. Vandens kiekį kanale reguliavo dvi skydinės užtvankos: viena Merkyje, kita – kanalo pradžioje. 1983 m. Merkyje, sugriuvusios užtvankos vietoje, pastatytas reguliuojamasis šliuzas, o kanalo pradžioje (angoje) – stačiakampis betoninis latakas. Juo nuteka daugiau kaip 80% Merkio vandens. Žemiau užtvankos Merkys tampa mažu, išsekusiu, užžėlusiu, vingiuotu upeliu.
Prie Merkio-Vokės kanalo įsikūrę Žagarinė, Baltoji Vokė, yra žuvininkystės tvenkinių. [1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Rainys. Merkio-Vokės kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 712 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||