Papušių piliakalnis
Papušių piliakalnis | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė: | Panevėžio rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Panevėžio seniūnija | |
Gyvenvietė: | Papušiai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 1,5 | |
Aikštelės apimtis, m | 12×30 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1938 m., 1968 m., 1994 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Valstybės saugomas | |
Tipas | Piliakalnis | |
Unikalusis objekto kodas | 20527 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A8 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Papušių piliakalnis stūkso Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, Papušių kaime. Pasiekiamas iš plento A9 Panevėžys–Šiauliai, Berčiūnuose, neprivažiavus Nevėžio, pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link Nociagalos, pavažiavus 2 km iki vandens valymo įrenginių aptvertos teritorijos, nuo jos paėjus į dešinę vakarų–pietvakarių kryptimi pro aukštos įtampos elektros stulpą vedantį takelį į Nevėžio slėnį, juo pasroviui apėjus senvagę iš pietų pusis, už jos pasukus į šiaurės vakarus – iš viso 500 m, yra priekyje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Jos pietinėje ir vakarinėje pusėse supiltas puslankio formos 48 m ilgio, 2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, vakarinėje dalyje – tik 0,6 m aukščio, 4 m pločio, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Atrodo, kad pylimas juosė visą piliakalnio aikštelę, tačiau iš rytinės ir pietinės pusių buvo nuplautas Nevėžio. Šlaitai vidutinio statumo, vos 1,5 m aukščio. [1]
Pietrytinę griovio dalį apardė iškasta duobė. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu paminklu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 3000 m².
Tyrimai
Piliakalnį 1938 m. tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1968 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1994 m. Povilas Tebelškis piliakalnyje ištyrė bendrą 19 m² dydžio plotą, nustatė, kad pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmasis pylimas buvo 1 m aukščio, 10 m pločio, piltas iš dirvožemio su akmenimis. Antrasis pylimas piltas iš smėlio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Tričių piliakalnis 44 km | Kiūčių piliakalnis 11 km Šimonių piliakalnis 37 km |
Likalaukių piliakalnis 44 km Dakšėnų piliakalnis 48 km |
|||||||||
Pakalniškių piliakalnis 24 km |
|
Stirniškio piliakalnis 38 km Papilių piliakalnis 40 km | |||||||||
Baimainių piliakalnis 22 km Diauderių piliakalnis 33 km |
Upytės piliakalnis 6 km Šukionių piliakalnis 33 km |
Levaniškių piliakalnis 36 km Marijampolio piliakalnis 48 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 129 (Nr.544)
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 289.
- Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. Panevėžys. 1989 m. vasario 12 d, p. 3.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 117.
- Povilas Tebelškis. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 62–63.
|