Pasruojė
- Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Pasruojė (Mažeikiai).
| Pasruojė | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
  Pasruojė | ||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |||||
| Savivaldybė: |  Telšių rajono savivaldybė
| |||||
| Seniūnija: | Gadūnavo seniūnija | |||||
| Gyventojų: | 57 (2021 m.) | |||||
| ||||||
Pasruojė – kaimas Telšių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Žemaičių Kalvarijos, prie kelio Telšiai–Skuodas, prie Sruojos upės.
Yra alkakalnis – Panų kalnas (Mergakalnis), koplyčia.
Istorija
1950-1995 m. buvo Pasruojės žuvininkystės ūkio gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1995 m. | Gadūnavo apylinkė, Telšių rajonas |
| 1995– | Gadūnavo seniūnija, Telšių rajono savivaldybė |
1982 m. balandžio 2-3 d. naktį buvo žiauriai nusiaubtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklas – Alkakalnis, kitaip vadinamas Panų kalnu (Nr. 1195). Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika apie šį įvykį:
|
Ant to kalno stovėjusi koplyčia ir ją supus metalinė tvorelė buvo nugriauta. Sunaikintos ir dvi mažos koplytėlės: l) koplytėlė su ornamentuotu kryželiu iš XIX a. pabaigos, vietinės reikšmės paminklas DV-3064 ir 2) koplytėlė su ornamentuotais kryželiais, Marijos ir angelų skulptūromis, vietinės reikšmės paminklas DV-4043. Šie dailės paminklai įtraukti į LTSR saugojamų paminklų sąrašą. Ant kalno buvo koplytstulpis ir keletas kryžių bei paminklų mirusiems. Viskas sulaužyta, sudaužyta, išvartyta, ant žemės mėtosi sulaužytos kančios ir statulėlės. Prie plento Telšiai-Seda nupjautas ir išmėtytas paplentėje senovinis medinis kryžius.
Panų kalnas yra miške, nuošalioje vietoje, kartų kartoms primenantis sunkias 1626 m. švedų okupacijos dienas, šioje vietoje švedai nukankino apie 2000 lietuvaičių (žr. Česlovas Kudaba, Kalvotoji Žemaitija, 72 p.), kurios čia, požeminiuose urvuose, slėpėsi nuo okupantų ir meldėsi. Daug mergaičių švedai užgriovė gyvas urvuose. Mergaičių kankinių atminimui ant šio kalno seniai pastatyta koplyčia, koplytėlės ir kryžiai. Visais laikais žmonės lankė ir puošė šią atmintiną vietą. Žinia apie vandališką kalno nusiaubimą žaibo greitumu apskriejo visą Žemaitiją ir sukėlė visų dorų žmonių pasipiktinimą. Istorinio paminklo sunaikinimas — tai ne eilinių chuliganų siautėjimas. Vietinių žmonių liudijimu, už paminklo išgriovimą, už šventos vietos išniekinimą atsakingas Pasruojės Žuvininkystės ūkio direktorius Matuševič Valentin. Jis, pasitelkęs pagalbon karinį dalinį, įvykdė nusikaltimą. |
|
Gyventojai
 | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 207 | 302 | 203 | 157 | 126 | ||
| 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 99 | 79 | 93 | 51 | 57 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės
- Pasruojėje 1884 m. rugpjūčio 17 d. gimė politikas, žurnalistas, teisininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas Liudas Noreika.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Pasruojė TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. Vilnius, „Mintis“, 1976.
- ↑ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Nr. 53, p. 196-197
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pasruojė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 315 psl.
- ↑ Pasruojė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Pasruojė loadmap.net