Pasvalys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pasvalys
   PasvalysCOA.jpg   
Pasvalys cathedral - panoramio.jpg

Pasvalys
56°03′40″N 24°24′11″E / 56.061°N 24.403°E / 56.061; 24.403 (Pasvalys)Koordinatės:56°03′40″N 24°24′11″E / 56.061°N 24.403°E / 56.061; 24.403 (Pasvalys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija: Pasvalio miesto seniūnija
Gyventojų: 7 523 (2011 m.)
Plotas: 7,22 km²
Tankumas (2011): 1 042 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Pasvalỹs
Kilmininkas: Pãsvalio
Naudininkas: Pãsvaliui
Galininkas: Pãsvalį
Įnagininkas: Pãsvaliu
Vietininkas: Pasvalyjè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-39001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PasvalysVikiteka

Pasvalys – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 38 km į šiaurę nuo Panevėžio. Pasvalio rajono savivaldybės centras, Pasvalio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miesto centre, prie upių santakos, yra Vytauto Didžiojo aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1787 m., su XVIII a. varpine.
Legenda pomnik.svg Mieste gausu skulptūrų:
  • Skulptūra „Laukuose“, pastatyta 1973 m. (autorius Antanas Dimžlys)
  • Stogastulpis Pasvalio krašto knygnešiams atminti (autorius Arūnas Grušas)
  • Paminklas Petrui Vileišiui prie jo vardo gimnazijos, pastatytas 1935 m. (skulptorius Vincas Grybas), restauruotas 1988 m.
  • Baltijos kelio“ paminklas – Kryžių slėnis prie įvažiavimo į miestą nuo „Via Baltica“ magistralės.
  • Pasvalio 500-ųjų metinių paminklas Svalios ir Lėvens santakoje, pastatytas miesto jubiliejaus proga 1997 m. (Panevėžio architektų grupė „Trio“). Tai ansamblis – penki bronzuoti stulpai su granito plokšte, simbolizuojantys penkis miesto šimtmečius.
  • Paminklas gydytojui ir knygnešiui Petrui Avižoniui, pastatytas 2003 m. Pasvalio krašto muziejaus kiemelyje (skulptorius Algirdas Bosas).
Tree map icon.svg Kairiajame krante atsiveria Žalsvasis šaltinis – mineralinio vandens šaltinis, ištryškęs smegduobėje XX a. 6-ajame dešimtmetyje.
  • Smegduobių parkas (8 ha), esantis tarp Panevėžio gatvės ir „Via Baltica“ magistralės. Jame išlikę keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.
  • Pasvalio pietvakariuose yra Pasvalio parkas (70 ha; 19861988 m. parke sukurtas ąžuolo skulptūrų ansamblis mitologijos ir pasakų motyvais).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
RWB Krankenhaus.svg Rajoninė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Pasvalio krašto muziejus, atidarytas 1998 m.
  • Girnų muziejus (Antano Stapulionio dubenuotų akmenų ir girnapusių kolekcija prie Lėvens vidurinės mokyklos), nuo muziejaus šiek tiek į rytus – sporto rūmai
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Pasvalys iš paukščio skrydžio
Šilas, miesto stadionas
Pasvalio stadionas

Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje, prie Lėvens ir Svalios santakos. Ties Pasvaliu į Mūšos upę įteka Lėvuo ir Pyvesa, tačiau miestui vardą suteikė mažesnė upė – Svalia (dešinysis Lėvens intakas). Didesnioji miesto dalis yra dešiniajame Lėvens krante.

Miestas yra karstinių reiškinių zonoje šiaurės Lietuvoje, kelių  A10  PanevėžysPasvalysBauskė ,  150  ŠiauliaiPakruojisPasvalys  ir  209  JoniškisŽeimelisPasvalys  sankryžoje. Dėl karstinių reiškinių mieste kartas nuo karto atsiveria smegduobės.

1971 m. birželio 11 d. Pasvalyje buvo viena didžiausių Lietuvoje liūčių – čia per valandą prilijo 93 mm lygio.

Mineraliniai šaltiniai

Lėvens žemumoje yra keli mineraliniai šaltiniai. 1887 m. Rygos politechnikos instituto profesorius G. Tomsas nustatė, kad jų vanduo yra mineralizuotas kalcio sulfato druskomis ir tinka gydymui. Čia atvykdavo nemažai ligonių, sergančių reumatu, sąnarių uždegimu, lėtinėmis odos ligomis. 1923 m. gydytojas K. Armonas iš tėvų paveldėto namo antrajame aukšte įkūrė nedidelę sanatoriją. Tuo metu Pasvalyje kasmet gydydavosi iki 200 žmonių. Nepaisant to, miestas kurortu netapo.

Prie Žalsvojo šaltinio kairiajame Lėvens krante yra liaudies meistro P. Tamulionio skulptūra, vaizduojanti Vandenį, saugantį gydomojo vandens versmes.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Pasvalys OpenLayers žemėlapyje
Pasvalys „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Pasvalys TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

1557 m. Pasvalio sutarties tarp ATR karaliaus Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino pasirašymas (Maurycy Gottlieb, 1856-1879)

Pasvalys – senas miestas. Miesto apylinkės iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos žiemgalių genties. Pirmąkart miesto vardas paminėtas XIII a. pabaigoje. Manoma, kad Ldk Gedimino laikais čia jau buvo medinė pilaitė. 1497 m. gruodžio 6 d. Ldk Aleksandro raštu įsteigta bažnyčia. Šis kunigaikštis leido Jonui Grotui steigti miestą – atidaryti parduotuves, smukles, rengti turgus, tačiau miesto teisės gautos tik 1546 m. Nuo XVI a. Pasvalys su apylinkėmis priklausė Vilniaus kapitulai. Miestas kūrėsi prie judraus kelio į Rygą, todėl greit tapo pirklių ir amatininkų centru.

Lietuvos istorijai svarbi Pasvalio taika, kai Lietuvos didysis kunigaikštis sudarė karinę sutartį su Livonijos magistru prieš rusus. Krašto muziejuje tai liudija nežinomo dailininko paveikslas „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d.” Vilniuje gyvenančių iš Pasvalio krašto kilusių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas. Turėjęs kilti karas tarp Livonijos ir Lietuvos dėl Livonijos valdovo represijų Rygos arkivyskupui, Lietuvos valdovo giminaičiui, buvo sustabdytas, kai Pasvalyje susitiko abu valdovai. V. Fiurstenbergas atsiprašė ir sudarė net tris sutartis, nuslopinančias kivirčus, atnaujinančias prekybinius ryšius, įsipareigojimus kovoti išvien, jei į žygį dėl Baltijos kils Ivano Rūsčiojo kariauna.

Pasvalio kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII a. ir XVIII a. pradžioje niokojo švedų kariuomenė. Mieste buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai. Šio krašto žmonės dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Prie vieno iš sukilimo vadų, Antano Mackevičiaus, būrio, žygiavusio pro Kriklinius link Biržų, prisidėjo ir Pasvalio gydytojo Boleslovo Dluskio sutelkti vyrai.

Spaudos draudimo metai (1864–1904) buvo tikras knygnešių sąjūdis Pasvalio krašte. „Knygnešių karalius“ biržietis Jurgis Bielinis iš kelionių su knygų ryšuliais savo vežimėlį ir arkliuką pastatydavo Pasvalyje, Avižonio sodyboje netoli Svalios. Ten knygnešiai jau patys išsidalindavo leidinius. Prie Pasvalio gyvenęs Petras Šimbelis net 32 kartus slaptai perėjo sieną, vis iš Prūsijos gabendamas knygas. Net ir dabar knygnešių talkininko Kazio Gumbelevičiaus sodybos gyvenamajame name Vaškų gatvėje tebėra išlikusios spaudinių slėptuvės.

Pirmasis pasaulinis karas visu baisumu Pasvalio krašto nepalietė, tačiau gerokai nuvargino žmones. Tačiau kaizeriniai okupantai padarė ir gerą darbą – 1916 m. pirmieji iš Joniškėlio į Šiaulių priemiestį Guberniją nutiesė siaurąjį geležinkelį, o vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, jo linijos buvo nutiestos iš Pasvalio į Biržus ir nuo Joniškėlio į Panevėžį, tačiau pradėjus gausėti autotransporto, siaurojo geležinkelio išlaikyti jau neapsimokėjo, todėl Pasvalio krašte siaurukas nebeveikia.

1918 m. pabaigoje, silpstant kaizerinės Vokietijos karinėms jėgoms, prasidėjo judėjimas už krašto nepriklausomybę, jo savarankiškumą. Į tėviškes po karo sugrįžusių krašto inteligentų iniacityva parapijose buvo išrinktos veikliausių, įžvalgiausių atstovų tarybos, kurių nariai įkūrė Pasvalio valsčiaus tarybą. Jai vadovavo diplomuotas agronomas Juozas Tonkūnas. Tačiau jaunai valsčiaus, kaip ir kitų valsčių, įėjusių į kaizerinių okupantų tyčia „sulipdytą“ Joniškėlio apskritį, vadovybei teko ginklais susiremti su socialistinės santvarkos entuziastais, nes pastarieji, besimokantieji Rusijoje, iš ten parsivežė idėjų, mėgino jomis sudominti dvarų kumečius, dalį samdinių. Jiems į pagalbą skubėjo Vilniaus revoliucinės vadovybės pakviesti Rusijos raudonarmiečiai. Iki pat 1919 m. vasaros vyko nelengva kova. Fronto linija svyravo Mūšos ir Lėvens upių ruožose. Joniškėlyje broliai Antanas ir Jonas Stapulioniai su bendražygiais subūrė vyrus į „mirties batalioną“. Raudonarmietiškoji jėga buvo atremta, o Joniškėlio, Pasvalio ir kitų miestelių savanoriai nužygiavo Daugpilio link ir dalyvavo Rytų Lietuvos išvadavimo žygyje.

1919 m. Pasvalys tapo apskrities, kuri iki 1925 m. buvo vadinama Pasvalio-Biržų apskritimi, centru. Vėliau apskrities įstaigos persikėlė į Biržus, Pasvalys tapo tik valsčiaus centru. Po Pirmojo pasaulinio karo jau nepriklausomos Lietuvos valdžia įvykdė žemės reformą. Prie dvarų centrų buvo palikta nustatyta norma, papildomai daugiau žemės skirta tik kuriantiems pavyzdingus ūkius.

Sovietmetis

Pasvalio kraštas labai nukentėjo nuo bolševikų teroro. 1941 m. birželio viduryje į Sibirą buvo ištremti daugelis veikliausiųjų mokytojų bei valstybės tarnautojų. Po ilgų tremties metų grįžo tik ištvermingiausieji – agronomas Kostas Leinartas, mokytojas Aleksandras Kuprys, dar vienas kitas.

Kelis kartus buvo tremiama ir pokario metais, ypač ruošiantis bei pradėjus kurti kolchozus, į kuriuos kaimo žmonės buvo varomi prievarta, stambesnieji ūkininkai apdedami didžiuliais mokesčiais, grasinama naujomis tremtimis už Uralo. Ištremta šimtai šeimų.

Tremtiniai buvo skaičiuojami prasidėjus Atgimimui, kad Lietuvos sąjūdžio Pasvalio skyriaus iniciatyva į miesto Kultūros namus buvo sukviestos tremtinių šeimos. Vėliau jos organizavo Tremtinių sąjungos Pasvalio skyrių. Atkūrus nepriklausomybę, buvo prisiminti už Lietuvos laisvę žuvę Pasvalio krašto savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė didelė sūrių gamykla. 1973 m. pastatyta skulptūra „Laukuose“ (A. Dimžlys), 1984 m . – kultūros rūmai (architektai R. Ruškys, R. Kamaitis, V. Vizgirda).

Atgimimas

Senosiose Pasvalio kapinėse atnaujinta palaidotų savanorių ir karių ankapiai, krašto tremtiniams ir politikams kaliniams pastatytas memorialinis paminklas iš granito. Vytauto aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur mesdavo žuvusiųjų partizanų kūnus, atidengta memorialinė lenta. 1997 m. rudenį atsatyta dalis partizanų slėptuvės-bunkerio Žadeikių girioje. 1994 m. pavasarį pastatytas Arūno Grušo sukurtas stogastulpis Pasvalio krašto knygnešiams atminti, kuriame iškaltos jų pavardės, o ąžuolinės skulptūrėlės simboliškai atspindi knygnešystės esmę ir prasmę.

Prasidėjus Atgimimui, užsimezgė ir tolydžio plečiasi ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas su Skandinavijos kraštais: Švedija, Norvegija, Danija, o taip pat su Prancūzijos Vitrolio miesto savivaldybe. Pasvalio ir minėtų šalių Giotenės, Gundso ir kitos komunos keičiasi delegacijomis, mokytis ūkininkauti išvyksta jaunimas, kuris ruošiasi tapti ūkininkais ir ūkininkų konslultantais. Iš tų kraštų gauta ir toliau gaunama labdara: žemės ūkio technika, medicinos įranga, autotransportas. Ryšius su Skandinavijos ir kai kuriomis kitomis šalimis simboliškai atspindi jau pasvaliečio Arūno Grušo obeliskas Pasvalio centrinėje Vytauto aikštėje.

1997 m. patvirtintas dabartinis Pasvalio herbas. Miesto jubiliejus 1997 m. rugsėjo 18-20 d. paminėtas etnokultūrinis renginiais. Prie Svalios žiočių pastatytas architektūrinis paminklas – memorialinė granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis. Penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai žymi kiekvieno miesto raidos šimtmetį.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1497 m.  ? Upytės pavietas Trakų vaivadija
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. Pasvalio valsčiaus centras  ?
1915 m. Linkuvos apskritis
19151918 m. Joniškėlio apskritis
19181919 m.
1919 m. Pasvalio apskrities centras
19191924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
19241946 m. Biržų apskritis
19461947 m. apskrities pavaldumo miestas, Pasvalio valsčiaus centras
19471950 m. Pasvalio apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pasvalio apylinkės centras Pasvalio rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
1995 Pasvalio miesto seniūnija, Pasvalio apylinkių seniūnijos centras Pasvalio rajono savivaldybės centras Panevėžio apskritis


Pavadinimo kilmė

Vardo kilmė aiški – tai priešdėlio pa- vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Svalia.[7] Tai vandenvardinis vietovardis. Upės vardas siejamas su odžiais svilti, svelti, garuoti.

Sportas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m. 1966 m. 1970 m.sur. 1976 m.
1 699 4 800 5 641 7 200
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
7 370 9 071 8 709 7 523
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Tautosaka


Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Pasvalys. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Посволь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 658 psl. (rus.)
  3. Посволь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 194 psl. (rus.)
  4. Pasvalys wikimapia.org
  5. Pasvalys maps.vlasenko.net
  6. Pasvalys loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 156 psl.
  8. V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  9. Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 4 psl.
  10. 10,0 10,1 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  11. Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag 1857. 73 psl.
  12. Kalvarija, Marijampolės r.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 36–37 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.