Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Pataurininkis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taurininko herbas

Pataurininkis (lenk. cześnik, podczaszy , lot. subpincerna, pocillator) – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų. Dvaro pareigūnų hierarchijoje Karūnos pataurininkis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkis buvo ketvirti, Lenkijos karalystės žemietijų pareigūnų hierarchijoje buvo šeštas, Lietuvos – keturioliktas.

Turinys

Įgaliojimai

Pareigybė Lenkijos karaliaus dvare Vakarų Europos karališkųjų dvarų pavyzdžiu atsirado apie XIII a., kai didėjant dvarams buvęs karališkųjų vyno rūsių saugotojas taurininkas tapo garbės, o vėliau ir tituliniu pareigūnu. Taurininko tiesiogines pareigas perėmė pataurininkis, kuris taip pat dažniausiai buvo vadinamas taurininku. Tačiau pataurininkio funkcijos tapo net platesnės už taurininko, Karūnos didysis pataurininkis ir Lietuvos didysis pataurininkis kontroliavo visus karaliaus stalui gėrimus tiekiančius rūsius visuose dvaruose, taip pat prie gėrimų patiekiamų patiekalų gamybą. XV a. pabaigoje taurininkas jau net nebuvo prileidžiamas prie anksčiau turėtų funkcijų, nes viską atlikdavo pataurininkis.

XVI a. ir pataurininkio pareigos tapo garbės pareigomis, jo funkcijas perėmė dvariškiai. Tik ypatingomis progomis pataurininkis karaliui pateikdavo gėrimus, prieš tai juos pats paragavęs, parodydamas, kad gėrimas nėra užnuodytas.

Dvaro pataurininkis

Dvaro taurininko ir pataurininkio titulą suteikdavo karalius jauniems, tik pradedantiems savo valstybinę karjerą turtingesniesiems bajorams didikams. Titulas buvo suteikiamas iki gyvos galvos, bajoras galėdavo savo herbą papildyti taurininko herbu ar jo detalėmis. Nuo Karūnos pataurininkio pareigų savo karjerą pradėjo būsimasis karalius Stanislovas Leščinskis.

Žemietijos taurininkas

Žemietijos pataurinkio pareigas, o vėliau ir titulą suteikdavo karalius tos žemietijos teritorijos nuolatiniam gyventojui, turinčiam posesiją. Žemietijos pataurininkio pareigos po Liublino unijos taip pat tapo tik garbės pareigomis kunigaikštystėse, o vėliau ir pavietuose. Gavęs šias pareigas bajoras jau galėjo pradėti sudarinėti ir skelbti giminės genealogiją.

Kiti straipsniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: