Patefonas
Patefonas arba gramofonas – grojimo prietaisas, kuris groja muzikos plokšteles.
Istorija
Pirmąjį prietaisą galintį atkurti garsus 1877 m. užpatentavo Tomas Edisonas. Šis prietaisas buvo pavadintas fonografu. Fonografe garso saugojimui buvo naudojamas cilindras. Garsas buvo įrašinėjamas adatėle ant cilindro paviršiaus įrėžiant kintamo gylio griovelį. Edisonas buvo svarstęs ir garso įrašinėjimą į diskus, tačiau pasirinko cilindrus, nes cilindro paviršiuje esančiu grioveliu, adatėlė galėjo judėti pastoviu greičiu. Disko paviršiuje, linijinis greitis mažėja artėjant prie disko centro.
Prietaisas atkuriantis garsą iš plokštelių buvo užpatentuotas 1887 m. Emilio Berlinerio. Šis prietaisas buvo pavadintas gramofonu. Gramofono įrašuose garsas buvo saugomas disko paviršiuje esančiame spiralės formos griovelyje. Gramofono plokštelėse būdavo naudojama horizontali moduliacija (griovelis svyruodavo į šonus). Pirmieji gramofonai atkurdavo prastesnės kokybės garsą nei fonografai, tačiau vėliau buvo ištobulinti. Pagrindinis plokštelių privalumas prieš cilindrus yra tas, kad jos užima mažiau vietos.
Žodžio kilmė
Rytų Europos kalbose įsivyravo ne gramofono terminas, būdingas Vakaruose, o nuo prancūzų firmos Pathé (ji prekiavo gramofonais Prancūzijoje bei šalia esančiuose miestuose) kilęs žodis, prie jo pridėjus graikišką dėmenį (gr. φωνή = fone 'garsas').
Taip pat skaitykite
|