Paulius Širvys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Paulius Širvys
Image (127).jpg

Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d.
Padustėlis, Zarasų apskritis
Mirė 1979 m. kovo 27 d. (58 m.)
Vilnius

Veikla
poetas, žurnalistas, redaktorius

Alma mater Maksimo Gorkio Literatūros institutas

Žymūs apdovanojimai

1973 m. LTSR valstybinė premija

P. Širvio kapas Antakalnio kapinėse

Paulius Širvys (1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje, Zarasų apskritis – 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos poetas.

Biografija

19301931 m. mirus tėvams su broliu išėjo užsidirbti duonos – ganyti. Kai užšaldavo ganyklos ir pargindavo galvijus žiemai, lankė Dusetų ir Aleksandravėlės pradines mokyklas. 1940 m. baigė dvimetę Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į kontrolasistentų kursus Gruzdžiuose. 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus pėstininkų karo mokykloje. 1957 m. baigė Aukštuosius literatūros kursus Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute.

Antrojo pasaulinio karo metais kovojo Raudonojoje armijoje, du kartus buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, atsidūręs fašistinėje karo belaisvių mirties stovykloje, iš kurios pabėgo. Sugautas ir išsiųstas į Vokietiją darbams, iš ten bėgo tris kartus. Kaip eilinis Lietuviškosios divizijos kareivis dalyvavo mūšiuose Kurše, buvo sužeistas.

Nuo 1946 m. dirbo Rokiškio apskrities laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje. 19501952 m. Pandėlio rajono laikraščio „Spalio pergalė“, 1952 m. – Dūkšto rajono laikraščio „Komunizmo švyturys“, 19521953 m. – Merkinės MTS politinio skyriaus laikraščio „Socializmo pergalė“ redaktorius, vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei. 19541955 m. dirbo laikraščio „Literatūra ir menas“, 19581962 m. žurnalų „Moksleivis“ ir „Genys“ redakcijose korespondentu. [1] 19671969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne vairininku.

Kūryba

Nuo jaunystės rašė lyrinius eilėraščius, kuriems būdinga tyro, stipraus jausmo poetizacija, nesudėtingi tradicinės struktūros vaizdai, graudžių svajingų ir humoristinių intonacijų jungimas, gausūs tautosakiniai motyvai bei liaudies dainų poetikos įtaka. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1947 m. Ryškiausia Pauliaus Širvio lyrikos tema – Antrojo pasaulinio karo įspūdžiai.

Jo lyrika kupina jaudinančios žmogiškos šilumos. P. Širvio eilėraščių tekstais sukurta nemažai tautoje mėgstamų dainų. Išleistos šešios poezijos knygos, jis yra laikomas vienu iš lietuvių tautos dainių.

Bibliografija

  • „Žygio draugai“ (1954)
  • „Ošia gimtinės beržai“ (1956)
  • „Beržų lopšinė“ (1961)
  • „Vyturėliai dainorėliai“(vaikams 1965)
  • „Ir nusinešė saulę miškai“ (1969)
  • „Ilgesys – ta giesmė“ (1972)

Literatūra

  • A. Kriuka. Dainos Pauliaus Širvio tekstais. Vilnius: Muzika. 1994.
  • V. Bagdonas. Išlikęs nuotraukose ir prisiminimuose. Diena. 1995
  • A. Baikštienė. Jiems guosdavosi Paulius Širvys. Šeima. 1998 nr. 5.
  • E. Biliūtė-Aleknavičienė. Meilės giesmė. Kaunas. 1999.
  • G. Blezgys. Kol žodžiai pradeda švelniai skambėti. Metai. 1997 nr. 10.
  • J. Brokevičienė. Iš prisiminimų apie Paulių Širvį. Kėdainai, 1999.
  • R. Dainius. Luoboje lankėsi grafas Tiškevičius ir poetas Paulius Širvys. Mūsų žodis. 1999 rugsėjis.
  • Sigitas Geda. Paulius Širvys ir du jo eilėraščiai. Šiaurės Atėnai. 1995 nr. 14.
  • V. Giedra. Buvo lengva bendrauti. Literatūra ir menas. 1995 rugs.
  • A. Ginietis. Toks ilgas Pauliaus Širvio ruduo… Diena. 1995 lapkr.
  • A. Ickevičius. Kai siela skamba. Vilnius. 1998.
  • V. Janušauskienė. Aukštaičių poetų pasaulėjautos bruožai. Mokykla. 1995 nr. 7/8.
  • V. Janušauskienė. Pauliaus Širvio meilės eilėraščių psichologinės įtampos laukas. Gimtasis žodis. 1995 nr. 9.
  • Bronius Jauniškis. Keli žodžiai apie „Žalio vėjo“ autorių. Vakarinės naujienos. 1995 m. sausio 5 d.
  • A. Juškevičius. Pauliui Širviui būtų buvę 75-eri. Klaipėda. 1995 rugs.
  • Petras Keidošius. Turtingas džiaugsmu ir skausmu. Europos lietuvis. 1995 Nr. 39.
  • Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra. Vilnius. 1995.
  • Valdas Kukulas. „Po karo ėmiausi plunksnos“. Valstiečių laikraštis. 1995 rugs. 5.
  • V. Kukulas. Saulė eina miškų viršūnėmis. Gimtasis žodis. 1995 nr. 8/9.
  • V. Kukulas. Susitikimai mirusiųjų žemėje. Respublika. 1995, 17.
  • M. Lužytė. Atvirai apie Paulių Širvį. Kauno laikas. 1995, 20.
  • Juozas Macevičius. Aš – beržas… Pirmadienis. 1995 rugs. 17.
  • D. Mitaitė. Meilės poetas. Dialogas. 1995 rugs. 4.
  • A. Pakėnas. Trys rudeninės astros Pauliui Širviui. Ukmergės diena. 1999 rugs. 4.
  • Petras Panavas. Apie tris aukštaičius. Indraja. 1995 gruod.
  • Č. Pažemeckas. Garsus poetas iš Sartų važiavo pro Panevėžį. Panevėžio balsas. 1999, geg.
  • Ignas Pikturna. Mūsų namai – po kepurėm. Vilnius. 1999.
  • S. Pranscieniūtė. Paprastumo stebuklas. Utenos apskrities žinios. 1995 rugs. 27.
  • Aldona Ruseckaitė. Pauliaus Širvio šventei – „nešventinis tostas“. Kauno diena. 1995 rugs. 9.
  • Juozas Sabaliauskas. Poetas, kuriam nėra abejingų. Šiaulių naujienos. 1996 liepos 10 d.
  • Česlovas Stonys. Neišgalvota anų laikų istorija apie Širvį. Respublika. 1995. rugpj. 14.
  • Jonas Strielkūnas. Apie P. Širvio vonią, nakvynę sunkvežimiuose ir kitus dalykus. Respublika. 1996.
  • S. Šermukšnis. Žmonių poetas Paulius darsyk sugrįžta… Lietuvos aidas. 1997 birž. 20.
  • S. Šeštauskaitė. „Trumpam susitikom jauni…“. Ūkininko patarėjas. 1995 rugs. 16.
  • J. Tamašauskienė. Pauliaus Širvio laiškai – kėdainietės rankose ir atmintyje. Kėdainių garsas. 1996 saus. 9.
  • Algimantas Zurba. Beržas šviečia iš tolo. Moksleivis. 1995 nr. 11/12.
  • A. Žičkuvienė. Kol Nemunas bus, gyvens poeto Pauliaus Širvio atminimas. Klaipėda. 1999.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 491 psl.


Nuorodos

Vikicitatos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7799-56=7743 wiki spaudos ženklai).